Поэзия Балиса Сруоги в контексте експрессионизма

LTStraipsnyje Balio Sruogos poezija analizuojama ekspresionizmo kontekste. Sruogos lyrika, tarpstanti romantizmo ir ekspresionizmo poetikos lauke, pasižymi stilistiniu heterogeniškumu ir žymi esminę ankstyvojo lietuvių modernizmo paradigmą. Visa Sruogos poezija – tai modernistinis maištas, kūryba, pasižyminti intensyviais dvasiniais išgyvenimais, kurie lemia ypatingą lyrizmą ir novatorišką poetiką. Kaip poetas-simbolistas, Sruoga bylojo amžinąsias vertybes, kaip ekspresionistas – materialumo ir ironijos reikšmes. Miunchene 1922 m. sukurtas eilėraščių ciklas „Miestas“ literatūros tyrinėtojų laikomas vienu iš ekspresionizmo pavyzdžių. Eilėraščiuose išreiškiamas neigiamas požiūris į urbanistinę kultūrą – lyrinis subjektas klaidžioja miesto gatvėmis ir ironiškai stebi, kas vyksta aplink. Įprasto, tradicinio pasaulio elementai – bažnyčia, universitetas, muzika – čia parodijuojami. Sruogos miesto naktis perkuria ir parodijuoja romantinės ir simbolistinės nakties, kaip vienumos, liūdesio, mąstymo apie amžinybę, vaizdinį ir tuo pačiu metu liudija emocinį šaltį, abejingumą, vienatvę, atskirtumą ir net beprotybę. Modernybė prasiskverbia gilyn, tampa trapi, fragmentuota ir lyrinis subjektas ima jaustis vienišas. Šiuose eilėraščiuose Sruoga artėja prie nuasmenintos poezijos, bet vis dėlto neišsivaduoja iš baladinio tipo lyrikos rėmų ir pasiekia objektyvizuotą brandaus modernizmo formą.

ENThe Modernist version of Sruoga's lyrics, which was moulded between the poetics of Romanticism and Expressionism, is stylistically heterogeneous and marks the general paradigm of early Lithuanian Modernism. As a Symbolist, Sruoga declared eternal values, as an Expressionist - the meaning of materiality and irony (the poem Miestas (Inner City) 1922). The poet reveals in the poem his negative attitude to urban culture. The lyrical subject is wandering along city streets and ironically observing whatever is happening around. The patterns of the classical world such as the Church, University or music are parodied. Sruoga's urban night parodies the Romantic and Symbolist night as a cliché of solitude, sadness, contemplations of eternity, and, at the same time, assumes the ethic values of emotional coldness, indifference, loneliness, isolation, and even madness. The modernity splits the inner /, it becomes fragile, fragmented, and he starts feeling lonely. By this collection of poems, the poet is approaching the depersonalized poetry, but ultimately he does not escape the frame of the ballad type lyrics and gets to the objectification of a form of mature Modernism.