Тема как ценность в нормативной литовской прозе

LTAutorė kelia uždavinį, remiantis istoriniu kultūriniu ir interpretaciniu metodais, analizuoti, kaip lietuvių prozoje atskleidžiama Antrojo pasaulinio karo tema, kaip šios temos vertinimas kito karo ir pokario metais. Pažymima, kad to meto literatūra vadinama socialistinio realizmo literatūra, kurta pagal partinės kritikos suformuotų taisyklių ar normatyvų rinkinį, todėl ji laikytina ir normatyvine literatūra. Sektinu pavyzdžiu laikyta rusų ir kitų tautų sovietinė literatūra. Konstatuojama, kad to laikotarpio rašytojams buvo nurodoma, kad literatūra turi būti idėjinė, politinė, remtis tikrove, būti aktuali, vengti nesveiku laikomo individualizmo, abstraktaus estetizmo ir tuščio formalizmo. Nagrinėdama to laikotarpio literatūros temas, autorė teigia, kad daugiausia tai karo ir fronto temos, kai kuriuose kūriniuose bandomi analizuoti vidiniai karių išgyvenimai. Stengdamiesi prisitaikyti prie keliamų sovietinės ideologijos reikalavimų, rašytojai dažnai naudojosi sapno motyvu, leidusiu šiek tiek nukrypti nuo reikalaujamo realybės vaizdavimo. Konstatuojama, kad pokario metais atsirado bandymų karą vaizduoti pasitelkiant atskiro žmogaus likimą, kaip moralinę pavienio žmogaus kovą su fašizmu. Daroma išvada, kad karo tema ir jos traktuotė buvo susijusi su kultūriniu ideologiniu penktojo – šeštojo dešimtmečio kontekstu, normatyviniais partinės kritikos nurodymais grožinei literatūrai. Savitesni karo vaizdavimo aspektai pasirodė gerokai vėliau, XX amžiaus pabaigoje, Lietuvoje pasirodžius emigrantų rašytojų kūriniams apie Antrąjį pasaulinį karą.

ENLithuanian prose in the 1940-50s was created according to the rules of Socialist realism. One of the most important requirements for authors of that time was writing on topical themes. The writers were told which themes had to be analysed in their works: heroic fight during the war, conflict of classes during the post-war period, restoration of public economy, establishment of kolkhozes, formation of a new Soviet individual, etc. The use of a topical theme in writing also determined a positive evaluation of the particular work by critics in advance. The manner of revealing the theme of war in the prose of this period is widely discussed in the present article; also, alternation of its evaluation in criticism of the war and post-war period is analysed. The conclusion is that the theme of war and approach to it is related both to the cultural-ideological con text of the 1940-50s and directions of party criticism towards fiction. Specific aspects of 'a Lithuanian in the war' and more various ways of narration showed up much later when in the 1960s novels about war appeared and in the 1980s the writings of emigrants on that topic were started to be published in Lithuania.