Semiotikos greimas ant mi(s)tikos pieno (pagaliau parašyta recenzija)

LTRecenzijoje aptariama Algirdo Juliaus Greimo knyga „Lietuvių mitologijos studijos“, ir apskritai svarstomi jo semiotikos ir mitologijos tyrinėjimai. Turėdamas galvoje semiotiką, autorius kritikuoja formalizmo raišką humanitariniuose moksluose. Jo požiūriu, formulės yra humanitarinių mokslų aklavietė. Formalizmo užduotis – paversti aprašomąjį dalyką priemone, įrankiu, taigi manipuliuoti, valdyti, jį išprasminant ir nudvasinant. Tuo tarpu humanitarinių mokslų užduotis – įprasminti, įdvasinti, įžvelgti, atskleisti pirmapradę, vidinę dalyko vertę, jo pamatinę būtį. Autorius pabrėžia, kad Greimas jam įdomus ne savo semiotika, o tuo, kaip jam pavyksta iš jos ištrūkti. Plačiau aptariami Greimo veikalai lietuvių kalba, skirti lietuvių mitologijai. Autoriaus požiūriu, lietuvių mitologijoje Greimas ištrūko iš prancūziškosios semiotikos. Recenzijoje nusakoma Greimo mitologijos samprata, jam būdingas pozityvizmas, polinkis į mistiką, poetinis jausmas. Atskleidžiamas Greimo įnašas į lietuviškąją etnologiją, kuri turėtų būti lietuviškosios mitologijos kaip tautinės lietuvių religijos kiek galima pilnesnė ir tikslesnė rekonstrukcija. Aptariamas religingumo fenomenas kaip visos kultūros dalis ir labai svarbus jos komponentas. Tyrinėjama mitologinė kalba, mitinės-poetinės pasaulėžiūros savitumas, jos išraiška įvaizdžiu ir žodžiu. Pabrėžiamas mitologijos sąryšis su kalbotyra. Išsakomos kritinės pastabos apie Greimo vartojamus lietuviškus žodžius, sąvokas, pavadinimus, vardus, kuriuos reikėtų tikslinti.

ENThe review discusses the book by Algirdas Julius Greimas, titled “Lietuvių mitologijos studijos” [A Study on the Lithuanian Mythology], and analyses his research on the semiotics and mythology, in general. In terms of the semiotics, the author criticises expressions of the formalism in the humanitarian science. In his view, formulas are the cul-de-sac of the humanitarian science. The objective of the formalism is to make a descriptive issue a tool, thus, to manipulate and manage it, by eliminating its meaning and spirit. The objective of the humanitarian science, on the other hand, is to bring the meaning, the spirit, the insight, to reveal the original inner value of the issue, its fundamental subsistence. The author points out that Mr. Greimas is interesting not in his semiotics but in the way he manages to escape from it. Greimas’ works of mythology in the Lithuanian language are discussed more broadly. In the opinion of the author, Mr. Greimas circumvented the French semiotics in the Lithuanian mythology. The review describes Greimas’ concept of mythology, the positive approach, interest in the mysticism and a poetic feeling, peculiar to him. Mr. Greimas’ contribution to the Lithuanian ethnology is revealed, which should be full and precise reconstruction of the Lithuanian mythology as the ethnic Lithuanian religion to the largest possible extent. The phenomenon of religiousness, as part of the whole culture and its particularly important component are discussed. The mythological language, the uniqueness of mythical-poetic world view, its expression through images and words are analysed, relation between mythology and linguistics is emphasised. Critical observations regarding Lithuanian words, concepts and names that Greimas uses and which should be specified, are provided.