LT„Tikro ir teisingo vaizdo“ principas labai populiarus profesionalioje apskaitininkų kalboje. Yra daugybė „tikro ir teisingo vaizdo“ principo apibūdinimų, tačiau konkretaus apibrėžimo nėra pateikta, pradedant įvairiomis Europos Komisijos narių interpretacijomis atsižvelgiant į nacionalinės kultūros ypatumus, apskaitos tradicijas ir bendruosius apskaitos principus (Alexander, 1993). Šiame straipsnyje siekiama atskleisti, kaip Lietuvos apskaitos reglamentuose vartojama ir aiškinama „tikro ir teisingo vaizdo“ sąvoka. „Tikro ir teisingo vaizdo“ principas kilęs iš Didžiosios Britanijos, bet pasižymi keista savybe – niekas tiksliai nežino, ką jis reiškia, o apie jo vaidmenį apskaitoje atlikta labai mažai mokslinių tyrimų. Teisingumo samprata geriau žinoma profesinėje apskaitos literatūroje ir suvokiama kaip ruošiančio finansines ataskaitas buhalterio neutralumas. Pirmasis teisingumo sąvokos vartojimą apskaitoje pasiūlė Scott 1941 metais, kai jis pavadino teisingumą apskaitos principu. Nuo tada etinis reikalavimas – teisingumas – tapo svarbiausiu reikalavimu apskaitai. Pagrindiniai finansinę atskaitomybę reglamentuojantys įstatymai reikalauja, kad „finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“ tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose. Tolesnis reglamentavimas vykdomas Verslo apskaitos standartuose ir Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose, kuriuose „tikro ir teisingo vaizdo“ reikalavimas išnyksta ir vartojamas tik teisingos informacijos reikalavimas. Viešajame sektoriuje dažnai vartojamas terminas „išsamiai ir teisingai“, bet visų šių skirtingų terminų esmė yra ta pati.Lietuvos teisės aktuose nustatytas finansinių ataskaitų tikslas atitinka Jungtinėje Karalystėje nustatytą finansinių ataskaitų tikslą. Tačiau niekur nėra konkrečiai paaiškinta, ką tai reiškia ir kaip jį pasiekti. Lietuvoje tikros ir teisingos informacijos pateikimo reikalavimas susijęs su apskaitos standartų nuostatų laikymusi. Tačiau juos buhalteriai ir kiti apskaitos informacijos vartotojai gali skirtingai suprasti. Be to, apskaitos standartai nereguliuoja absoliučiai visų operacijų apskaitos, yra galimyb÷ pasirinkti apskaitos politiką: kai kuriuos metodus, įvertinimus. Šie pasirinkimai gali būti subjektyvūs, įvairių asmenų skirtingai interpretuojami.
ENThe "true and fair view" concept is very popular in the professional accountants’ language. After theoretical analysis of the "true and fair view" concept it was made research how understanding of this concept was created in Lithuanian accounting regulation. The stated purpose of financial statements is taken from the United Kingdom, and is different in the particular formulation. Additionally, it is not explained anywhere what it is and how to reach it. There are not specifically defined qualitative characteristics in any Lithuanian law, so "true and fair view" meaning may be related only with the system of accounting standards.