Žemaičių gyvenimo ciklo papročiai : liaudies religingumo raiška

LTStraipsnyje nagrinėjami žemaičių gyvenimo ciklo papročių elementai ei liaudies religingumo raiška nuo XIX a. pabaigos iki XXI a. pradžios. Šio darbo pagrindinis šaltinis – etnografinių ekspedicijų medžiaga, autorės surinkta 1993, 2002, 2004 m. Akmenės, Kretingos, Mažeikių, Plungės, Skuodo, Telšių, Šilutės rajonuose, taip pat Telšių vyskupijos Papilės ŠV. Juozapo parapijos metrikų knygos. Atliktas tyrimas parodė, kad žemaičių gyvenimo ciklo papročių elementai bei liaudies religingumo raiška pradėjo keistis ir nykti po Antrojo pasaulinio karo. Iki tol gyvenimo ciklo papročiuose aptinkama įvairių liaudies maldingumo formų: laukiančios kūdikio žemaitės vykdavo į atlaidus, melsdavosi į Mariją dėl laimingo gimdymo, darydavo apžadus (rišdavo prie kryžių kaspinus ar rožančius), po gimdymo buvo įvesdinamos į bažnyčią. Sovietiniais metais išliko tokios liaudies religingumo raiškos ir maldingumo formos kaip Gegužinės, Spalinės, Kryžiaus dienos, kuriose dalyvaudavo visa kaimo bendruomenė. XX a. pabaigoje lietuvių šeima patyrė pereinamojo laikotarpio pasikeitimus. XX a. 10-ojo dešimtmečio – XXI a. pradžios demografinės elgsenos pokyčiai – jaunų porų gyvenimas susidėjus, santuokų ir vaikų vengimas, nesantuokinių vaikų skaičiaus didėjimas, jaunimo migracija į miestus ir emigracijos populiarumas – tai naujai įsitvirtinę, iš svetimos kultūros perimti gyvenimo bruožai, būdingi šiuolaikinei žemaičių šeimai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žemaičiai; Šeimos papročiai; Liaudies kultūra; Religingumas; Samogitians; Customs; Folk religiousness.

ENThe article analyses elements of customs of Samogitians lifecycle as well as expression of human religiousness from the XIX century till the beginning of XXI century. The main reference providing basis for this work is material of ethnographic expeditions collected by the author during 1993, 2002 and 2004 in Akmenė, Kretinga, Mažeikiai, Plungė, Skuodas, Telšiai, Šilutė districts as well as books of metrics of Papilė St. Joseph benefice of Telšiai diocese. The research has shown that elements of customs of Samogitians lifecycle as well as expression of human religiousness is likely to change and varnish after the World War II. Till then various forms of human religiousness are likely to occur in customs of lifecycle. Pregnant Samogitian women used to arriving to feast days, they prayed to St. Mary due to successful delivery, they used making vows (fastening of ribbons and rosary to crosses), after delivery they were taken to church. At Soviet time such expressions of human religiousness and devotion as May Mass, October Mass, Days of a Cross involving the whole rural society has been preserved. At the beginning of XX century Lithuanian family experienced changes of intermediate period; Shifts of demographic behaviour from the 10th decade of XX century till the beginning of XXI decade are as follows: living of young pairs out of wedlock, avoidance of matrimony and children, increase of number of illegitimate children, migration of young people to other cities and popularity of emigration - these are newly established lifestyle features taken from foreign cultures and characteristic for current family of Samogitians.