Moters gyvenimo formų įvairovė egzodo memuarinėj literatūroj (I. Mačiulytė-Guilford, E. Juodvalkė)

LTStraipsnyje siekiama atskleisti du skirtingus egzilyje gimusių ir brendusių jaunų moterų būties modelius, tapatybių raišką, gyvenimo problemų sprendimus. Aptarimui pasirinkti du jaunosios išeivių kartos atstovių kūriniai – Irenos Mačiulytės-Guilford memuarinis romanas „Glėbys“ ir Eglės Juodvalkės atsiminimų knyga „Cukraus kalnas, arba Lietuvės cukrininkės nuotykiai Amerikoje ir kitose egzotiškose šalyse“, kuriuose ryškiai akcentuojamos moters gyvenimo formos ir jos identiteto raiška. Kūrinius vienija ne tik autorių amžiaus ir likimo panašumai, bet ir knygų tematika: jų centre atsiduria moteris emigrantė. Mačiulytės-Guilford romane skleidžiasi net trijų kartų išeivijoje atsidūrusių moterų gyvenimo ypatumai. Kūrinio ašis – jaunosios kartos atstovės gyvenimo ir tapatybės drama. Neapsieinama ir be vyresniųjų išeivijos lietuvių moterų – pagrindinės veikėjos mamos ir močiutės – gyvenimo egzilyje aprašymų. Galima atsekti, kaip šios moterys viena kitą veikia, kokią padėtį jos užima ir kokia jų emocinė situacija gyvenant svetimoje kultūroje. Juodvalkės memuaruose daugiausiai dėmesio skiriama pagrindinės veikėjos gyvenimo pobūdžiui atskleisti. Kiekviena iš aptartų veikėjų moterų gyvenimo dvikultūrėje terpėje problemą priima ir sprendžia savomis priemonėmis. Viena į tokį gyvenimo būdą žiūri optimistiškai ir natūraliai, matydama jame plačias galimybes tobulėti ir mėgautis laisve, o antroji regi tik kančią ir nusivylimą. Kalbant apie vyresnės kartos moteris šis klausimas praranda savo aktualumą. Jų egzistenciją svetimoje aplinkoje įprasmina dar iš Lietuvos laikų gyvi prisiminimai.

ENThe aim of this article is to show the different ways in which two young women born and raised in exile fashioned their lives, expressed their identities, and solved their life problems, as well as to touch upon the life nuances of older women brought to foreign shores by the ravages of war. The emphasis in this paper is on two works, as yet little examined, of younger émigré women: Irena Mačiulytė-Guilford's novel "The Embrace" and Eglė Juodvalkės memoir "Sugar Mountain." In these works a woman's forms of life and expression of identity truly are vividly depicted. Each of the women in the books discussed deals in her own distinct way with living in a two-culture environment. One of them looks at such a way of life optimistically and naturally, seeing in it great possibilities for self-improvement and indulging in freedom; whereas the other sees in it mostly suffering and disappointment. In the case of older women this issue loses its sting. Their existence in an alien environment is made meaningful by the still vibrant memories they've brought with them from Lithuania.