K. Balmonto knygos "Šiaurės pašvaistė. Eilės apie Lietuvą ir Rusią": struktūros prasmės : fragmentas iš "Santaros" ir Jurgio Baltrušaičio fondo išleidžiamos knygos

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
K. Balmonto knygos "Šiaurės pašvaistė. Eilės apie Lietuvą ir Rusią": struktūros prasmės : fragmentas iš "Santaros" ir Jurgio Baltrušaičio fondo išleidžiamos knygos
In the Journal:
Santara . 2005, Nr. 44, p. 94-109
Keywords:
LT
Invariantinis motyvas; Krikščioniški įvaizdžiai; Opozicija; Erdvės kategorija; Pagoniška simbolika
Summary / Abstract:

LTBalmonto „lietuviškosios temos“ apogėjus – poezijos knyga Šiaurės pašvaistė. Eilės apie Lietuvą ir Rusią, išleista 1931 m. Paryžiuje. Keturių skyrių Šiaurės pašvaistės struktūra retrospektiškai atskleidė Lietuvos temos dinamiką: nuo 1930-ųjų metų eilėraščių skyriuje „Lietuva“, prie amžiaus pradžios lietuviškų motyvų skyriuje „Po Lietuvos ženlu“, vėliau – prie „Dainų“ kaip pradinių temos impulsų, iki skyriaus „Rusia“. Minties kryptis akivaizdi: iš dabarties – į praeitį, pagilintą senoviniu Rusijos vardu. Paskirais eilėraščiais skyriuje „Lietuva“ iškylanti egzilio problema paskutinėje dalyje „Rusia“ dominuoja. Atrodytų, kad visą Balmonto emigracinio periodo kūrybą persmelkianti prarastos tėvynės tema rinkinyje, kurio kitos trys dalys skirtos Lietuvai, turi būti svetimkūnis, tačiau taip neatsitinka. Rusijos vaizdavimo ypatumai leidžia teigti, kad poetas sąmoningai kuria simetrijos principu pagrįstą knygos struktūrą, kurioje Lietuvos ir Rusijos paveikslai remiasi vienu invariantiniu modeliu ir projektuojasi vienas į kitą. Knygą įrėminančių skyrių („Lietuva“, „Rusia“) simetrijos įspūdį sustiprina vienodas eilėraščių skaičius bei plėtojamų motyvų sąšaukos. Ši aplinkybė verčia žvelgti į „Lietuvą“ ir „Rusią“ kaip turinčias veidrodinio atspindžio santykį, kuris visada numano tam tikrą prasmę, išryškėjančią rekonstruojant bendrą invariantinį atsispindinčių reiškinių pagrindą bei palyginant variantines jo apraiškas.

ENThe apogee of Konstantin Balmont’s “Lithuanian subject” is his book of poetry “Northern Glow: Poems about Lithuania and Russia”, published in 1931 in Paris. The four chapters structure reveals the dynamics of the Lithuanian subject in retrospect: from poems of the thirties of the 20th century, contained in the chapter “Lithuania” to the Lithuanian motives of the beginning of the century in the chapter “Under the Sign of Lithuania”, then – to the “Songs” as the initial impulse of the subject and ending with the chapter “Russia”. The direction of the thought is obvious: from the present time to the past, deepened by the ancient name of Russia. The problem of exile, raised by some poems in the “Lithuania” chapter is dominant in the last part – “Russia”. It might seem that the subject of a motherland lost, saturating all the works of Balmont’s emigration period is foreign to a book of poetry, three parts of which are dedicated to Lithuania, however, that is not true. The particularities of imaging of Russia give reasons to state that the poet consciously creates a book structure, based on the principle of symmetry, in which the images of Lithuania and Russia are based on one invariant model and project one onto other. The image of symmetry of the chapters, framing the book (“Lithuania” and “Russia”) is fortified by the equal number of poems and relations between the developed motives. The circumstance makes the reader view “Lithuania” and “Russia” as chapters with a relation of a mirror reflection, which always implies a certain meaning, manifested when reconstructing the common invariant basis of reflections and comparing its variant expressions.

ISSN:
1392-0979
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/2606
Updated:
2013-04-28 15:41:32
Metrics:
Views: 7