The Importance of historical perceptions of the Holocaust as an indicator of democratic potential and European "hyphenated" identities as exemplified by the Baltic States since 1989

LT1989–1990 m. lyginamuosiuose istoriniuose demokratijų ir diktatūrų tyrimuose atgimė ankstesnės temos, kurių analizėje pasitelktos inovatyvios metodologinės prieigos. Nagrinėtos pilietinių karų priežastys ir pasekmės, demokratinių sistemų erozijos aplinkybės, totalitarinių valstybių virsmo demokratijomis ypatumai. Šiame straipsnyje nagrinėjama istorinių holokausto sampratų svarba XX a. pabaigoje kuriant demokratinius režimus trijose Baltijos valstybėse. Straipsnyje, analizuojant Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vykdytus muziejų projektus bei jų konstruojamą (marginalizuojamą) holokausto atmintį, ieškoma atsakymo į klausimą: ar pozityvus praeities diktatūrų rekonstravimas, jų aukštinimas yra susijęs su autoritarinėmis nuostatomis ir antidemokratinėmis pažiūromis šiandienos visuomenėse? Šis klausimas yra susijęs su prielaida, kad tokių istorinių sampratų dekonstravimas įsivyravusias autoritarines nuostatas gali susilpninti. Atsakymo paieškos reikalauja aktyvios diskusijos ne tik istorijos politikos tema, bet taip pat diskusijos apie komunikatyvią atmintį bei vyraujančių nuostatų dėl diktatūrinės praeities pasekmes. Straipsnis baigiamas išvada, kad demokratinės politinės kultūros plėtrą paskatinti bei autoritarines nuotaikas susilpninti gali Antrojo pasaulinio karo atminties išsaugojimas, gyvos kritinės diskusijos apie šį karą bei Europą sukrėtusią holokausto tragediją. Baltijos valstybės ateityje dar susidurs su iššūkiu susieti konfliktuojančias atmintis, ypatingą dėmesį skirti ne tik komunistinei priespaudai, bet ir kitiems nacionalinio diskurso naratyvams.

ENIn 1989-1990 comparative historical studies of democracies and dictatorships, earlier themes were revived, in the analysis of which innovative methodological approaches are employed. The causes and consequences of civil war are examined, as well as the circumstances of the erosion of democratic systems and the properties of the transformation of totalitarian states into democracies. This article explores the importance of historical concepts of the Holocaust at the end of the 20th c. in creating democratic regimes in the three Baltic States. In analysing the museum projects carried out in Estonia, Latvia and Lithuania as well as the memory of the Holocaust that they construct (marginalize), the article looks for an answer to the question: is the positive reconstruction and elevation of dictatorships of the past related to the authoritarian convictions and anti-democratic attitudes in today’s societies? This question is related to the premise that the deconstruction of such historical concepts can weaken the authoritarian convictions that have become prevalent. Searches for an answer require active discussions not only on the topic of the policy of history, but also about communicative memory and the consequences of the prevailing views on the dictatorial past. The article concludes that the development of a democratic political culture can be promoted, and authoritarian attitudes can be weakened, by preservation of the memory of World War II and live critical discussions about this war and the Holocaust tragedy that shook up Europe. In the future, the Baltic States will still be faced with the challenge of connecting conflicting memories and showing special attention not only to communist oppression, but also to other narratives of national discourse.