JAV gyvenančių lietuvių vaikų ugdymo problematika
LTStraipsnyje nagrinėjama lietuvių kilmės vaikų ugdymo problematika JAV. Tai atliekama pirmiausia analizuojant Lietuvos teisės aktus, siekiant nustatyti, kokia teisinė aplinka yra sukurta migravusiųjų vaikų ugdymo problematikai. Vėliau žvelgiama į praktines problemas, straipsnyje atkleidžiant asmeninę patirtį, kadangi viena iš straipsnio autorių – Laima Liutikienė – daugiau nei penkerius metus su šeima gyvenanti JAV, jau antrus metus vadovauja lituanistinei Dr. V. Kudirkos mokyklai (Elizabeth, NJ) bei augina du vaikus (9 metų dukrą ir 7 metų sūnų), lankančius ir amerikietiškąją, ir lituanistinę mokyklą. Straipsnyje taip pat naudojamasi 2007-2008 metais Lietuvių išeivijos instituto atlikto tyrimo rezultatais. Emigracijoje esantys lietuvių kilmės asmenys švietimo srityje susiduria su esminėmis problemomis. Pirmiausia, silpna motyvacija išsaugoti savo kalbą, papročius ir tautinį identitetą, nes ligšiolinė valstybės politika to neskatino. Informacijos trūkumas yra kita problema. Lietuvoje įvairios organizacijos atlieka įvairius tyrimus, leidžia leidinukus, tačiau rengtos apklausos parodė, kad informacija ne visuomet pasiekia asmenis, kuriems ji yra skirta, arba pasiekia nepakankamai. Dar kita problema – Lietuvos atsakingų asmenų ir užsienyje švietimo srityje besidarbuojančių asmenų bendravimo ir veiksmų koordinacijos trūkumas: imigrantai tvirtina, kad mokymo priemonės ir vadovėliai yra per sudėtingi, pasenę arba jų trūksta; tuo tarpu Lietuvos atsakingi asmenys kalba apie gerokai pažangesnes priemones (projektorius ir pan.), nesant net būtiniausioms mokymo priemonėms.
ENThe article analyzes the current educational process of Lithuanian children living in the U.S. The analytical framework of the article starts with a discussion about the existing normative architecture in Lithuania, followed by an overview of the situation in the U.S. Until 2007 most aspects of immigration did not receive proper attention in Lithuania. The Strategy of Regulation of Economic Migration, passed in April 2007, was a first step to fill the gap. Meanwhile, Lithuanian immigrants in the U.S. encounter many problems, including weak national identity, lack of information, and a communication gap between crucial institutions both in Lithuania and the U.S. The authors suggest that the situation can be improved by creating a website for immigrants; promoting better coordination between institutions in and outside Lithuania; creating new educational materials; and involving embassies, NGOs, and the public to participate in the process of maintaining national identity more actively.
