Lietuvos gimnazistų kalbinės elgsenos požymiai ir perspektyva

LTStraipsnyje, remiantis 2023–2024 mokslo metais atlikto išsamaus gimnazijos klasių mokinių kalbinės elgsenos kasdieniame gyvenime vartosenos situacijos tyrimo duomenimis, kalbos gyvybingumo ir komunikacinės adaptacijos teorijos aspektais aptariami kalbos pasirinkimo įvairiose kasdienėse situacijose rezultatai, atspindintys dabartines realijas ir rodantys laukiamus pokyčius. Tyrimas parodė, kad gimnazistų kalbinė aplinka daugiausia yra lietuviška (namų kalba, bendravimas su draugais, viešojoje erdvėje, skaitant knygas, reiškiant jausmus, emocijas), anglų kalbos įtaka ryškesnė internetinėje erdvėje ir bendraujant socialiniuose tinkluose. Bendrinės kalbos ir tarmių sąveika rodo ribotą tarmių vartoseną kasdienėje komunikacijoje, tačiau stebėtina, kad tarmių vartojimas yra itin svarbus ryšio su savąja vieta, kalba, tradicija ženklas. Kitų kalbų vartojimas gali būti nulemtas vidinių ir išorinių aplinkybių, kai sąmoningai renkamasi kalbėti kita kalba arba kai to reikalauja aplinkybės. Šio tyrimo rezultatai brėžia dvi kalbinės elgsenos kryptis: pirmoji kryptis rodo stiprų ir glaudų tapatybinį ryšį su lietuvių kalba, kita kryptis atskleidžia jaunų žmonių atvirumą kitoms kalboms ir kultūroms. Esminiai žodžiai: lietuvių kalba, gimnazistų kalba, kalbos gyvybingumas, kalbinė elgsena, komunikacijos adaptacija.

ENThe article, based on data from a comprehensive study conducted during the 2023-2024 academic year on the linguistic behaviour of gymnasium students’ in everyday life, discusses the results of language choice in various daily situations from the perspectives of language vitality and communicative adaptation theories. These results reflect current realities and indicate expected changes. The study revealed that young people's linguistic environment is predominantly Lithuanian (the language used at home, in communication with friends, in public spaces, when reading books, and when expressing feelings and emotions). The influence of English is more pronounced in the online sphere and in communication on social media. The interaction between the standard language and dialects shows limited use of dialects in everyday communication, however, it is noteworthy that dialect use remains a significant symbol of connection with one’s native place, language, and tradition. The use of other languages may be determined by internal and external factors - either as a conscious choice to speak another language or as a necessity dictated by circumstances. The results of this study outline two directions of linguistic behaviour: the first indicates a strong and close identity connection with the Lithuanian language, while the second reveals young people’s openness to other languages and cultures. Keywords: Lithuanian language, gymnasium students’ language, language vitality, linguistic behaviuor, communication adaptation.

• Etnolingvistinis gyvybingumas mokinių santykio su kalba aspektais. Lituanistica 2019, 4, 302-317.
• Lietuvos mokyklų lenkų ir rusų kalba mokinių kalbos vartojimo polinkiai ir kalbinės nuostatos. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2023. 178 p.
• Mokinių kalbinės nuostatos lietuvių ir anglų kalbų atžvilgiu. Sociolingvistinė Lietuvos panorama: gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 121-156, 293-294.
• Mokinių požiūris į lietuvių kalbą: ryšys tarp kalbos vartojimo, mokėjimo ir mokymosi. Bendrinė kalba 2019, 92, 1 pdf (21 p.).
• "Namų" konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje. Lietuvių kalba 2016, 10, 1 pdf (31 psl.).
• Qu'ont apporté à la langue lituanienne les 35 années d'indépendance de la Lituanie?. Cahiers lituaniens 2025, 23, 14-22.
• Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: kodų parinkimo aspektas. Kalbotyra 2006, 56 (3), 7-14.