Древние фамилии современного белорусского ареала на славянском и балтийском фоне (Dawne nazwiska współczesnego białoruskiego obszaru na tle słowiańskim i bałtyckim), Юлия А. Гурская
LTRecenzijoje aptariama Julijos Gurskajos knyga „Древние фамилии современного белорусского ареала на славянском и балтийском фоне“ Atliktas tyrimas metodologiškai atliepia kognityvinės kalbotyros patirtį ir yra ypač reikšmingas, nes antroponimai analizuojami kaip etnohistorinės rekonstrukcijos objektai. Knygos autorė atlieka diachroninę konkretaus geografinio arealo pavardžių analizę, ieško kalbos reliktų, kurie liudija senus kalbų tarpusavio ryšius. Antroji tyrimo perpektyva – kognityvinė, leidžia autorei atskleisti konceptualios informacijos verbalizavimo būdus, asmenvardžius kaip kultūros fenomeną. Pagal tai, kokia konceptuali informacija glūdi pavardėse, autorė skirsto jas į keturias grupes: 1) su baltarusių tautos mitu susijusios pavardės (tautos susikūrimas); 2) su kunigaikštysčių Baltarusijos teritorijoje susikūrimu susijusios pavardės; 3) istorinės su valstybės atsiradimu susijusios šeimų pavardės; 4) pavardės-simboliai, kurios baltarusių kultūrą įveda į Europinį kontekstą. Knyga susideda iš įvado, penkių skyrių, išvadų ir bibliografijos. Fonetine transkripcija užrašyti informatorių pasisakymai – ypač svarbi medžiaga kalbininkams ir etnologams. Pirmajame skyriuje pateikiamos teorinės vykdomos analizės įžvalgos. Autorė pristato kognityvinius asmenvardžių analizės metodus, įveda koncepto sąvoką. Antrajame skyriuje analizuojami su baltarusių tautos susikūrimu susiję asmenvardžiai. Trečiasis skyrius skirtas pagrindinių Polocko kunigaikštystės asmenvardžių analizei. Ketvirtasis skyrius analizuoja įžymių LDK ir Žečpospolitos didikų pavardes (Sapiega, Radvila, Narbutas ir kt.) Penktasis skyrius nagrinėja keletą didikų pavardžių iš kultūrinio koncepto pozicijų.
