W kręgu socjolektu i kultury północnokresowej "szlachty z tradycji". Szkic o rozprawie Zofii Sawaniewskiej-Mochowej i Anny Zielińskiej Dziedzictwo kultury szlacheckiej na byłych Kresach północno-wschodnich Rzeczypospolitej
LTRecenzijoje aptariama Zofijos Savanievskos-Mochovos ir Anos Zielinskos knyga „Dziedzictwo kultury szlacheckiej na byłych Kresach północno-wschodnich Rzeczypospolitej“ (Warszawa, 2007). Teigiama, kad knygoje pateiktas naujas požiūris į LDK ir Žečpospolitos rytinių ir šiaurinių teritorijų paveldą. Atkreipiamas dėmesys į autorių analizuojamos medžiagos tarpdiscipliniškumą. Autorės tyrimui naudoja ne tik lingvistinius, bet ir taip vadinamus „kryžminius šaltinius“: epistoliarinius, memuarinius, autobiografinius pasakojimus ir folkliorinius tekstus, istorinius ir antropologinius šaltinius. Toks požiūris leido autorėms patvirtinti jų iškeltą hipotezę, kad XIX a. LDK teritorijoje egzistavo vienalytė lenkų kalbos atmaina – šlėktų sociolektas, kuris Kauno ir Žemaitijos gubernijose buvo įtakojamas lietuvių kalbos, o Gardino gubernijoje – baltarusių kalbos. Knygoje pateikiama autorių teiginius apie Lietuvos šlėktų patriotiškumą, religingumą, kultūrinių tradicijų, kalbos ir literatūros puoselėjimą patvirtinanti dokumentuota trijų šeimų kalbinė – kultūrinė – istorinė medžiaga. Atskirą analizuojamo paveldo dalį sudaro Lietuvos šlėktų dvasingumo aprašymas sakralinėje ir intelektualinėje srityse. Knygoje medžiaga pateikiama vadovaujantis keturiomis pagrindinėmis temomis: atminties, kultūros, šlėktų ir kalbos. Ypatingas dėmesys skiriamas kalbos analizei. Tuo tikslu autorės naudoja laiškus, kuriuose atspindi įvairūs kalbinio bendravimo aspektai: mandagumo frazės, oficialūs ir asmeniniai kreipiniai, prašymų, sveikinimų, atsisveikinimų frazės ir t.t. Gardino, Kauno ir Žemaitijos gubernijų šlėktų rašytų laiškų analizė pateikia lingvistinius lenkų kalbos skirtumus, specifiką ir tendencijas.
