Nekanoninė estetika ir XX a. pirmosios pusės lietuvių meno raida

LTStraipsnyje analizuojami XX a. pirmosios pusės lietuvių meno atsinaujinimo procesai. Čia gvildenamas šiuo laikotarpiu išryškėjęs nekanoninis meninis mąstymas, turėjęs reikšmės visai kūrybinio gyvenimo modernizacijai. Priešindamasis įvairioms, meną siekiančioms reglamentuoti normatyvinėms sistemoms, jis skatino žymius meninės semantikos ir formos pokyčius. Raktažodžiai: nekanoninė estetika, normatyvinė estetika, liaudies menas, modernizmas, epigonizmas, akademizmas, neoromantizmas, autonominė meno teorija.

ENLithuanian modernism of the first half of the XX th century and the theory of autonomous art regarded art as an independent uncanonical phenomenon of creation. Distancing itself from the positivist outlook this conception put a stress on the aesthetical nature of art, assigned the key role to the creative subject, and emphasized the importance of form and transformation of reality in the work of art. These fundamental attitudes were responsible for the turn of the artistic changes of the time in the direction of the individualization of creative work. The essential features of modern art were expressed in the creation of M. K. Čiurlionis, V. Krėvė, V. Mykolaitis-Putinas, В. Sruoga, J. Vienažinskis, A. Gudaitis, L. Truikys, S. Ušinskas, J. Gruodis, V. Jakubėnas and other writers, artists, musicians, in the theoretical thought of the period.