"Дары пана" и "Похождения козлика" в балтийских и славянских песнях
LTTai tęstinių straipsnių ciklo (kurio pradžia 25-tame almanacho „Acta Baltico-Slavica“ numeryje) straipsnis, skirtas lyginamuoju požiūriu analizuoti baltų ir slavų folklorą. Ši publikacija skirta analizuoti dviejų itin populiarių vaikų juokų (žaidimų) dainų – „Pono dovanos“ ir „Ožiuko nuotykis“ – baltiškiems ir slaviškiems siužetų variantai.Pirmoje publikacijos dalyje nagrinėjami dainos „Pono dovanos“ siužeto variantai ir motyvai. Formuluojama hipotezė, kad ši daina genetiškai susijusi su lenkiškais šaltiniais, kurie buvo išversti į rusų kalbą XVIII a. ir sparčiai plito. Latvius ši daina pasiekė per lietuvius.Antroje publikacijos dalyje analizuojami dainos „Ožiuko nuotykis“ siužeto variantai ir motyvai. Pastebima, kad bene ryškiausiai baltiški ir slaviški siužetai skiriasi tik savo pagrindiniais personažais, dalyvaujančiais pokalbyje. Galima pastebėti ir tam tikrus specifinius baltiškus ir slaviškus naminių gyvulių vertinimus (labiausiai šiuo požiūriu skiriasi latviški ir rusiški dainų motyvai, kur latvių dainos variantuose atsispindi praktinis šių gyvūnų vertinimas, o rusų dainos variantuose gyvūnai parinkti asonansiniu principu). Formuluojama hipotezė, kad ši daina tarp baltų ir likusių slavų taip pat plito iš lenkų folkloro.Straipsnyje daroma išvada, kad ši dainų siužetų ir motyvų baltų ir slavų folklore lyginamoji analizė duoda vertingų duomenų, padedančių suprasti folkloro formavimosi aplinkybes.
ENThe paper is included in the cycle of serial papers (which starts in the 25th issue of the almanac “Acta Baltico-Slavica”); it employs a comparative approach to analyse Baltic and Slavic folklore. This publication analyses Baltic and Slavic plot variants of two very popular children’s joke (game) songs – “Pono dovanos” [Mister’s Gifts] and “Ožiuko nuotykis” [Goatling’s Adventure]. The first part of the publication analyses the variants of the plot and motifs of the song “Pono dovanos”. A hypothesis is formulated that this song is genetically related to Polish sources that were translated into Russian in the 18th c. and rapidly spread. The song reached Latvians through Lithuanians. The second part of the publication analyses the variants of the plot and motifs of the song “Ožiuko nuotykis”. The author notes that the Baltic and Slavic plots mostly differ only by their main characters participating in the conversation. Certain specific Baltic and Slavic evaluations of livestock could be observed (the greatest difference is among Latvian and Russian song motifs from this aspect; the variants of Latvian songs reflect a practical evaluation of livestock, whereas Russian variants select livestock according to the assonance principle). The paper formulates a hypothesis that this song spread among the Balts and the rest Slavs from Polish folklore. The paper draws a conclusion that this comparative analysis of song plots and motifs in Baltic and Slavic folklore provides valuable data which help to understand the circumstances of folklore formation.
