Упавший с дуба комарик, ссора воробья и совы в детских народных песнях латышей, литовцев, русских, белорусов и поляков
LTTai tęstinių straipsnių ciklo (kurio pradžia 25-tame almanacho „Acta Baltico-Slavica“ numeryje) straipsnis, skirtas lyginamuoju požiūriu analizuoti baltų ir slavų folklorą. Šioje publikacijoje analizuojami dviejų vaikų liaudies dainų apie gyvūnus – „Uodas iš ąžuolo nukrito“ ir „Žvirblio ir pelėdos ginčas“ - siužetai. Lyginami šių dainų siužetų latviški, lietuviški, baltarusiški, rusiški ir lenkiški variantai, analizuojami atskiri šių dainų motyvai, nagrinėjama galima motyvų ir siužetų genezė bei jų plitimas.Pirmoje straipsnio dalyje analizuojami dainos „Uodas iš ąžuolo nukrito“ variantai. Pastebima, kad daina „Uodas iš ąžuolo nukrito“ paplitusi tiek pas latvius, tiek tarp rytų slavų. Dainos variantų motyvų analizė leidžia formuluoti hipotezę, kad daina į latvių folklorą greičiausiai pateko iš rytų slavų folkloro.Antroje publikacijos dalyje analizuojami dainos „Žvirblio ir pelėdos ginčas“ variantai. Pastebima, kad baltiški ir slaviški šios dainos variantai turi skirtingas pabaigas. Taip pat pastebima, kad lietuvių ir latvių šios dainos pabaigų variantai praktiškai identiški, atitinkamai tarpusavyje panašios yra ir lenkiškos ir baltarusiškos dainos pabaigos. Tai leidžia straipsnio autoriams formuluoti hipotezę, kad ši daina galėjo rastis bendrai tarp baltų ir slavų, tačiau vėliau, dėl įvairių istorinių aplinkybių, šių dainų baltų ir slavų variantų siužetų idėjinis kryptingumas turėjo formuotis savarankiškai.
ENThis cycle of articles is aimed at analysing the Baltic and Slavic folklore from the comparative point of view. This publication analyses the plots of two folk songs about animals – “Uodas iš ąžuolo nukrito” [The Mosquito Fell from the Oak] and “Žvirblio ir pelėdos ginčas” [The Quarrel of the Sparrow and the Owl]. Latvian, Lithuanian, Belarusian, Russian and Polish variants of plots of these songs are compared. Separate motives of these songs as well as the possible genesis of motives and plots and their spread are analysed. The first part of the article analyses variants of the song “Uodas iš ąžuolo nukrito”. The author notes that the song is spread in Latvia as well as among Eastern Slavs. The analysis of variants of the motives of the song allows offering a hypothesis that the song came to the Latvian folklore from the Eastern Russian folklore. The second part of the publication analyses variants of the song “Žvirblio ir pelėdos ginčas”. The author notes that the Baltic and the Slavic variants of these songs have different endings. It is also noted in the article that the Lithuanian and Latvians variants of the end of the song are totally identical as well as the Polish and Belarusian ends of the song are similar. The above allows the author to offer a hypothesis that this song could emerge between the Balts and the Slavs, yet later, due to various historical circumstances, the ideological directions of Baltic and Slavic variants of these songs were developing independently.
