Gintaras Beresnevičius zur Palemon-Legende: ein Beitrag zur Ethnogenese Mittelosteuropas?
LTStraipsnis yra Gintaro Beresnevičiaus studijos „Palemono mazgas. Palemono legendos periferinis turinys“ (Vilnius, 2003) pirmosios dalies pristatymas. Nors lietuvių tautinis identitetas susiformavo palyginti vėlai – XIX amžiuje, – tačiau domėjimasis savo kiltimi ir ankstesniais amžiais lietuviams nebuvo svetimas. Vienas iš tokių tautos kiltį aiškinančių senųjų mitų yra Palemono legenda. Savo darbe Beresnevičius analizuoja Palemono legendos turinį. Iki jo ši legenda Lietuvoje buvo priimama tik kritiškai. Pirmojoje knygos dalyje Beresnevičius aptaria Palemono legendos paplitimą Lietuvoje, Lenkijoje ir Vakarų Europoje. Taip pat analizuojamos įvairios baltų kilmės versijos. Lietuvoje iš tiesų galėjo likti romėniškas pėdsakas, nes visiškai tikėtina, kad Romos provincijos gyventojai Dniepru keliavo į šiaurės kraštus, taigi ir į Lietuvą, ieškodami gintaro. Kita galimybė – vadinamasis Bosforo kelias. Bosforo karalystės pašonėje gyveno tokios gentys kaip gelonai (tapatinami su galindais), alanai, lizigai, kurie galbūt buvo jotvingiai. Galimas dalykas, kad visas Dnepras buvo gana baltiškas. Ši Romos imperijos provincija galėjo palaikyti ryšius su tikraisiais baltais. Neatmestinas taip pat ir keltų pėdsakas. Tacitas rašo, kad aisčių kalba yra panaši į britų kalbą, kuri tuo metu buvo keltiška. Beresnevičius teigia įžiūrintis panašumų tarp prūsų ir keltų religinių sistemų. Palemono mitas nėra šaltinis istorikams įprasta prasme, tačiau, kita vertus, nėra ir visiška pasaka. Svarbu yra ištirti ir konkretizuoti šio mito kontekstus, ir šį tyrimą Beresnevičius pradeda antrame skyriuje.
ENThe paper is the presentation of the first part of the study “Palemono mazgas. Palemono legendos periferinis turinys” [Palemonas’ Knot. Peripheral Content of the Palemonas Legend] by Gintaras Beresnevičius (Vilnius, 2003). Although the Lithuanian national identity formed relatively late (19th c.), Lithuanians were interested in their origin in previous ages as well. The legend of Palemonas is one of such old myths explaining the origin of the nation. In his study Beresnevičius analyses the content of the legend. Before this study, the legend was treated only critically in Lithuania. The first part of the book discusses the spread of Palemonas legend in Lithuania, Poland and Western Europe. It also analyses the different versions of the Baltic origin. Romans could actually be traced in Lithuania, because it is absolutely likely that the inhabitants of the Roman Province travelled along the Dnieper to the North, including Lithuania, in pursuit of amber. The other version is the so-called Bosphorus Road. Such tribes as Gelonii (identified with Galindians), Alans, Lizigs, who might have been Yotvingians, were the neighbours of the Kingdom of Bosphorus. This province of the Roman Empire could maintain contacts with the real Baltic tribes. Celtic traces cannot be rejected either. Tacitus writes that the Aistian language is similar to the British language which was at that time rather Celtic. Beresnevičius claims to see similarities between the Prussian and Celtic religious systems. The legend of Palemonas is not a historical source in its traditional sense; however, it is not a mere fairy tale. It is important to explore and concretise the contexts of this myth, and Beresnevičius starts this research in the second chapter.
