LTInformacijos amžiuje žiniasklaidos tikrovė turi reikšmingos įtakos politinei elgsenai ir formuoja tarptautinio saugumo klausimus. Būtent todėl valstybės stengiasi palaikyti tokią žiniasklaidos realybę, kuri neprieštarautų nacionaliniams interesams. Valstybės konkuruoja dėl visuomenės dėmesio nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, o kai kurios netgi ryžtasi informacinės agresijos veiksmams kaimyninėse informacinėse erdvėse. Šiandien aktualu suprasti, kaip Rusija pasitelkia informacines technologijas ir masinės komunikacijos priemones išsaugoti bei sustiprinti savo įtaką buvusioje Sovietų Sąjungos erdvėje, įskaitant Lietuvą. Siekdama išplėsti informacinės ir kultūrinės įtakos zoną, Rusija pasitelkia tradicinius elektroninio kolonializmo metodus: rusų kalba naudojama kaip vieningas komunikacijos kodas, Lietuvos masinės kultūros erdvėje skleidžiamos buvusios sovietinės vertybės, simboliai ir vaizdiniai. Vis dėlto, šiame straipsnyje teigiama, kad tradicinės elektroninio kolonializmo ir kultūrinio imperializmo teorijos yra nepakankamos paaiškinti Rusijos informacinės ir kultūrinės įtakos sklaidą posovietinėje erdvėje ir konkrečiai Lietuvoje. Rusijos vykdoma galios politika šiame regione remiasi vakarietiškų masinės komunikacijos tinklų plėtros principų, kuriuos pabrėžia kritinė komunikacijos teorija, ir išskirtinės Rusijos autoritarinės tradicijos deriniu. Ypatinga šių komunikacijos elementų simbiozė formuoja specifinę Rusijos informacinės geopolitikos tradiciją, kuriai būdingas „kietosios galios“ strategijos panaudojimas informacinėje oponentų erdvėje.
ENIt is important to understand how modern Russia uses information technologies and the media to retain (increase) its influence in the former Soviet space and specifically in Lithuania. This country applies traditional methods of electronic colonialism for the informational and cultural expansion: it keeps to the Russian language as a uniform code of communication and imparts former Soviet values, symbols and images into the Lithuanian mass culture. However, this informational and cultural expansion in the post-Soviet space, and specifically in Lithuania, cannot be explained only on the basis of electronic colonialism or cultural imperialism theories. The power policy exercised by Russia in this region blends together the western principles of media expansion, highlighted by the critical communication theory, with the exceptionally Russian authoritarian tradition. This kind of symbiosis has resulted in Russia's specific geopolitics of information known for using hard power strategy in the information space of its opponents.