Universitetas: galvos ir pašaukimai

LTLietuvos kultūrininkai ginčijasi, kokiai civilizacinei erdvei priklauso Lietuva ir kokiu mastu joje reiškiasi rytietiškas mentalitetas. Straipsnyje aptariama Lietuvos universitetų situacija. Kultūros spaudoje yra nemažai teorinių samprotavimų apie universitetų paskirtį bei misiją. Pasaulio banko studijoje kalbama apie aukštojo mokslo pertvarkos būtinybę. Straipsnyje analizuojami principai, kuriais teoriškai vadovaujasi Vilniaus universitetas, nors realiai studentų skaičius yra lemiamas universiteto biudžeto sanklodos principas. Kritiškai aptariamos šio pricipo galiojimo pasekmės; siūloma persvarstyti masinio studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas prielaidas. Ekonomizuotas diskursas, vyraujantis universitete, eliminuoja žmogų, o efektyvumo kriterijai, pritaikyti mokslui ir studijoms, virsta karikatūra, panašia į Gogolio "Mirusių sielų" siužetą. Ieškoma vidinių galimybių, kurios padėtų atsispirti įsišaknijusios sistemos iššūkiui. Viena jų - jaunos kartos profesūros sprendimai, kita - studijų kainos kėlimas. Daroma prielaida, kad universitetui tinka laisvos rinkos modelis, kuriame konkuruojama dėl studentų, susietų su pinigais, kiekio. Jei prekė paklausi, gamintojas paprastai arba didina veiklos mastą arba kelia kainą. Plėtimosi keliu nė vienas rimtas pasaulio universitetas neina. Paklausa ten didina konkursus ir studijų reikalavimus. Rinkos galimybėmis naudojasi kitokios įstaigos, pavyzdžiui, Tarptautinė Baltijos Akademija. Lyginama istorijos magistrantūrų programų rengimo VU, KTU ir VPU kokybė ir investicijos. Pastangos siekiant kokybės ir sveiko proto kriterijų moksle politiniu lygmeniu kol kas yra utopija. Pamatinė to priežastis - universitetas yra kompetentingesnis už valdžią. Daroma išvada, kad tik universitetas pajėgus pats steigti šiuolaikinę aukštojo mokslo sampratą, pats sau taikyti tikrąjį universiteto pašaukimą atitinkančias normas ir taip išsaugoti tapatyb.Reikšminiai žodžiai: Universitetai; Mokslo vadyba; University; Study management.

ENLithuanian experts disagree on which civilisation Lithuania belongs to and the extent to which eastern mentality influences it. The article discusses the current situation of Lithuanian universities. The cultural press is full of theoretical articles addressing universities' purpose and mission. The World Bank study talks about the need of a higher education reform. The article analyses the principles in theory followed by Vilnius University (VU), however in reality the number of its students is defined by the University's budget. The consequences of such an approach are criticised; the proposal to review the conditions for mass enrolment into higher education institutions. The University's budget oriented policy eliminates people. The article searches for internal opportunities that could help challenge the roots of the current system. They could include the solutions offered by young professors or raising the cost of studies. It is assumed that universities accept the free market model where they compete for fee–paying students. If a product is in demand, the manufacturer will either increase the scale of production or raise the price. None of the serious world–class universities choose to expand. Normally demand increases enrolment competition and raises educational requirements. Different institutions, such as the International Baltic Academy, adapt to market trends. The article compares the quality and cost of the MA History programmes at VU, Kaunas University of Technology and Lithuanian University of Educational Sciences. Right now universities in some ways are more competent than the government. It is concluded that only universities are able to establish the modern concept of higher education, follow their true calling and maintain their identity.