Вклад профессора Валерия Чекмонаса в сравнительно-историческое и балтийское языкознание

LTStraipsnis skirtas žymiausio Lietuvos slavisto V. Čekmono gyvenimui ir veiklai aptarti. Trumpai pristatoma V. Čekmono biografija. Pažymima, kad 1968 metais jis apgina disertaciją, kuri buvo išspausdinta Baltarusijoje, todėl nesusilaukė deramo dėmesio, nors joje buvo keltos svarbios kalbotyros problemos. Autorius ypač akcentuoja kapitalinį V. Čekmono veikalą „Pravoslavų kalbos istorinės fonetikos tyrimai“, kurio pirmoji dalis „Rekonstrukcijos teorijos problemos“ ypač reikšminga baltistams, nes joje parodyta, kad bet kuri diachroninė hipotezė būtinai verifikuotina kruopščiai patikrintais tipologijos duomenimis. Taip pat baltistams ypač aktualios mintys apie tai, kad yra prasminga rekonstruoti tik tokias diachroninio vyksmo grandis, kurias randame gyvose kalbose, kad fonetinių reiškinių rekonstrukcijos negali būti patikimesnės už gerai ištirtus gyvųjų kalbų fonetinius duomenis. Autorius pažymi, kad knyga svarbi baltistikai ne tik metodologiniais pamatais, bet ir daugybe konkrečių išvadų. Konstatuojama, kad daugeliu atvejų V. Čekmonas tarsi yra atlikęs už baltistus preliminarinį darbą – sukūręs tvirtą tipologinę bazę, būtiną tolesniems moderniems baltų fonologijos diachroniniams tyrimams. Aprašoma ir intensyvi pedagoginė bei šviečiamoji V. Čekmono veikla, ypač po Nepriklausomybės atkūrimo, kai jis su žmona ir kolegomis ėmė rengti lietuvių kalbos mokymo priemones ir žodynėlius Lietuvoje gyvenantiems nelietuviams, norintiems greičiau išmokti valstybinę kalbą.

ENThe paper focuses on the life and works of V. Čekmonas, the most prominent Slavist of Lithuania. It briefly presents the biography of Čekmonas. The paper notes that in 1968 he defended his PhD thesis, which was published in Belarus, thus did not achieve adequate attention, although it raised important problems of language studies. The author particularly emphasises the capital work “Pravoslavų kalbos istorinės fonetikos tyrimai” [Research of the Historical Phonetics of the Church Slavonic Language] by Čekmonas. Its first part “Problems of the Reconstruction Theory” is very significant to Baltic linguists, because it shows that any diachronic hypothesis must be verified by carefully checked typological data. Other relevant thoughts say that it is meaningful to reconstruct only those elements of the diachronic process that can be found in living languages and that reconstructions of phonetic phenomena cannot be more reliable than well examined phonetic data of living languages. The author notes that the book is important for the Baltic studies not only by its methodological foundation, but also by many concrete conclusions. In many cases Čekmonas as if carried out the preliminary works on behalf of Baltic linguists – he created a strong typological base necessary for further modern diachronic research of Baltic phonology. The paper also describes the intensive pedagogical and educational activities of Čekmonas, in particular after restoration of Independence, when he, together with his wife and colleagues, started preparing Lithuanian language teaching aids and glossaries for non-Lithuanians living in Lithuania and wishing to quickly learn the state language.