LTRusijos Federacijos mokslininkės Jekaterinos Furman atliktos Lietuvos politinių partijų raidos studijos pristatymą motyvuoja dvi pagrindinės priežastys. Pirmiausia, susidomėjimą turėtų kelti pats požiūrio į Lietuvos politinę anatomiją iš šalies (juo labiau – iš Rusijos pusės) faktas. Antroji priežastis – dar labiau intriguojanti už pirmąją. Mat, tas požiūris „iš priešiškos“ šalies kur kas optimistiškesnis už pačioje Lietuvoje būdingą požiūrį į savo pačios politinį gyvenimą. Nors pristatomos monografijos pavadinime tyrimo objektu nurodyta Lietuvos partinė sistema, faktiškai monografijoje kalbama apie Lietuvos politinę sistemą plačiąja prasme. Svarbu tai, kad visas Lietuvos politinis pasaulis monografijoje pateikiamas kaip kintantis – gana plačios istorinės raidos perspektyvoje. Pastarasis aspektas, regis, lemia monografijos optimistinį rakursą. Autorės logika tokia: Lietuvos visuomenė sovietmečiu, nors ir ribojama specifinių varžtų, vis dėlto vystėsi ta pačia linkme, kaip ir Vakarų Europoje. Taigi Lietuvos visuomenėje laipsniškai siaurėjusi bazė totalitarinėms ideologijoms – fašizmui, karingam klerikalizmui ir galų gale – pačiam sovietiniam komunizmui. Tokį vystymosi vektorių, anot autorės, skatinę pačios sovietinės sistemos pasiekimai. Jekaterinos Furman studija lyg ir siūlo Lietuvai kiek kitokią savivokos paradigmą, nes paremta tam tikra visuomenės pažangios ir kartu nuoseklios raidos schema, pagal kurią neidealizuojamas tarpukario laikotarpis, bet ir neatmetamas sovietmetis.
ENThere are two main reasons for presenting the study on the development of Lithuanian political parties carried out by Ekaterina Furman, a researcher from the Russian Federation. Firstly, the very fact of the external (in particular, Russian) attitude towards the Lithuanian political anatomy should be of interest. The second reason is more intriguing than the first one, because that attitude from a “hostile” country is far more optimistic than Lithuanians’ attitude to their political life. Although the title of the monograph says that the object of the research is the Lithuanian party system, the study actually focuses on the Lithuanian political system in the broad sense. It is important to note that the entire political world of Lithuania is presented in the monograph as changing from a rather wide perspective of historical development. The latter aspect seems to determine the optimistic angle of the monograph. The author’s logic is as follows: during the Soviet period, Lithuania’s society, though restricted by specific constraints, developed in the same direction as Western Europe. Thus, she observes a gradually narrowing base for totalitarian ideologies – fascism, aggressive clericalism and, finally, Soviet Communism. Such a vector of development was promoted by the achievements of the Soviet system. Ekaterina Furman’s study as if offers to Lithuania a slightly different paradigm of self-perception, because it is based on a certain scheme of progressive and consistent development of society, which does not idealise the inter-war period yet also does not reject the Soviet period.