LTStraipsnis yra Almos Lapinskienės knygos „Vilniaus lietuvių literatūra 1920–1940“ (Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008) recenzija. Studijos pavadinimas tiksliai nusako ir pasirinktą objektą, ir jo istorinius bei geografinius kontūrus. Autorės sukauptas iš tiesų įspūdingas medžiagos kiekis: išnaršyti archyvai, išstudijuoti visi ilgiau ar trumpiau ėję periodiniai kultūriniai bei literatūriniai leidiniai, vienkartiniai almanachai, atskirų autorių knygos, dėmesingai perskaityti juose publikuoti grožiniai kūriniai ir juos reflektuojančios literatūros kritikos straipsniai bei recenzijos. Studiją sudaro trys, struktūriškai, tiesa, nepakankamai išryškinti skyriai. Padalijus aptariamą istorinį dvidešimtmetį į dvi atskiras dalis – „Kovą už krašto lietuviškumą ir literatūros atgimimą (1920–1930)“ ir „Literatūros augimą (1931–1940)“ – logiška būtų buvę ir pirmajam knygos šeštadaliui, trims istorinės apžvalgos skyreliams, duoti vieną apibendrinančią antraštę. Tiesa, antrasis skyrius labai organiškai pratęsia istorinę studijos dalį, trečiajame skaitytojas kreipiamas besiformuojančio savito literatūros reiškinio – Vilniaus lietuvių literatūros – kritinės analizės linkme. Trečiajame studijos skyriuje geriausiai savo interesus atliepiančius puslapius ras skaitytojas, įdėmiau sekantis estetinę, o ne istorinę giją. Studijos autorė, mano manymu, geriausiai atsiskleidžia literatūrinių portretų galerijoje.
ENThe article is a review of the book by Alma Lapinskienė “Vilniaus lietuvių literatūra 1920–1940” [Literature of Lithuanians in Vilnius 1920–1940] (Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008). The title of the study exactly describes the subject chosen and its historical and geographical aspects. The author collected a truly impressive amount of material – she examined archives, studied all cultural and literary periodicals that had been published for different periods of time, one-time almanacs and books by separate authors, and carefully read works of fiction, critical articles and reviews published there. The study consists of three chapters that are, in fact, inadequately highlighted structurally. As the historical period of two decades examined was divided into two separate parts – “Kovą už krašto lietuviškumą ir literatūros atgimimą (1920–1930)” [Fight for Lithuanian Spirit of the Land and Revival of Literature (1920–1930)] and “Literatūros augimas (1931–1940)” [Growth of Literature (1931–1940)] – it would have been logical to give a single generalising title to the first sixth of the book, three subchapters of historical overview. However, chapter two very organically continues the study’s historical part. Chapter three points the reader in the direction of critical analysis of a forming peculiar literary phenomenon, literature of Lithuanians in Vilnius. Chapter three of the study is the most interesting for readers focusing more closely on aesthetic aspects rather than on the sequence of historical events. In my view, the author of the study best reveals herself in the gallery of literary portraits.