LTStraipsnyje siūlomas Sigito Parulskio romano Doriforė perskaitymo būdas sutelkiant dėmesį į struktūrinį teksto lygmenį. Šio lygmens analizei pritaikyti intertekstualumo teorijos ir Gérard’o Genette’o naratologijos modeliai, padedantys išskirti semantiškai ryškiausius teksto struktūros aspektus ir nustatyti santykį tarp pasakojimo formos bei turinio. Iš šio santykio atsirandantis žaidimas leidžia matyti Doriforę kaip save reflektuojantį tekstą, kviečiantį permąstyti žanrinių apibrėžčių, kanoniškumo ir literatūrinės tradicijos sampratas.
ENThe article presents the analysis of Sigitas Parulskis' (b. 1965), one of the most popular and acknowledged modern Lithuanian writers, novel Doriforė (2004), focusing primarily on its structure. Employing the theory of intertextuality and Genette's narratology, the investigation highlights the most significant structural aspects of the text and identifies the relation between the narrative structure and narrative substance. The analysis concludes Doriforė to be a self-conscious novel that reconsiders concepts of literary genre, literary canon, and literary tradition altogether.