Latviešu tautasdziesmas lietuviski : valodnieciskais aspekts

LTVasaros saulėgrįžos (Joninių) šventė užima svarbią vietą daugelyje indoeuropiečių tautų, bet Latvijoje ši šventė išsiskiria apeigų gausa. Kiekvienas Joninių šventės (latvių Jāni) dalyvis ir reiškinys čia turi savo konkretų įvardinimą. Straipsnyje Joninių apeigų ir dalyvių pavadinimai analizuojami pasitelkus latvių liaudies dainas – specifinę folkloro atmainą – ir jų lietuviškus vertimus. Jonių leksika gali būti išskirta į kelias leksines-semantines grupes – subjektų vardai (pagrindinis veikėjas Jānis, namų, kuriuose vyksta šventė, šeimininkai Jāņa tēvs, Jāņa māte ir jų svečiai Jāņa bērni) ir objektų pavadinimai (Jāņu siers, Jāņu zāles, Jāņugunis). Deminutyvų gausą lemia ne tik mažybinė jų reikšmė, bet ir forma, labiau tinkama liaudies dainų ritmikai. Kai kurie Joninių leksikos pavyzdžiai neturi tiesioginio lietuviškojo atitikmens, tai atsispindi ir latvių liaudies dainų vertimuose į lietuvių kalbą.Reikšminiai žodžiai: Atitikmenų neturinti leksika; Deminutyvai; Egzotizmai; Joninės; Latvių kalba; Latvių liaudies dainos; Lietuvių kalbos vertimai; Ritmas; Tautosaka; Diminutive; Diminutives; Exotism; Folklore; Latvian; Latvian folk songs; Nonequivalent lexis; Rhythm; St. John's festival; Translations into Lithuanian.

ENSummer solstice festival is important for many Indo-European nations, but in Latvia it is distinctive for the variety of its ceremonies. Every participant and phenomenon of the St. John's festival (Lat. Jani) has a certain name in Latvian. These names are studied in the article according to Latvian folk songs - a specific form of folklore - and their translations into Lithuanian. Lexis referring to St. John's festival can be divided into several lexico-semantic groups - the names of subjects (the main character Janis, the hosts of the house where the festival takes place Jana tevs, Jana mate and their guests Jana berni), and objects (Janu siers, Janu žales, Janugunis). The spreading of diminutives is determined not by their diminutive meaning but by their form that is more suitable for folk rhythm. Some words of the lexis of St. John have no exact equivalent in Lithuanian, which is reflected in the translations of folk songs. [text from author]