Egle - zalkša līgava. Pasaka par zalkti - baltu identitāti veidojošs stāsts

LTLatvių ir lietuvių pasaka apie Eglę žalčių karalienę pagal Anttii Aarne ir Stitho Thomsono klasifikaciją priklauso 425 tipui. Šio tipo pasakos visuomet yra apie moterį, kuri prievarta ištekinama už pabaisos arba gyvūno. Žlugus visoms pastangoms išvengti tokio, atrodytų, baisaus likimo, santuoka pasirodo stebėtinai laiminga. Vis dėlto nuotaka atkeri sutuoktinį sulaužydama tam tikrus tabu ir dėl to praranda vyrą. Tuomet ji leidžiasi ieškoti savo mylimojo ir patyrusi įvairių išbandymų jį atgauna. Baltų pasaka skiriasi nuo minėto modelio dviem aspektais: gyvūnas yra žaltys ir čia nėra laimingos pabaigos. Kai Eglės broliai nužudo žaltį, Eglė, užuot iškeliavusi jo atgauti, paverčia vaikus ir save medžiais. Tipiška baltiška pabaiga šokiruoja klausytojus. Senieji baltai tikėjo, kad žalčiai yra kosminės energijos nešėjai. Būdami chtoninės srities dalimi, jie turėjo gyvybę duodančios ir bauginančios Motinos Žemės bruožų. Latvių ir lietuvių folkloras pateikia daugybę paliudijimų, jog žalčiai galėjo vėl atgyti ar turėjo galių prikelti kitus. Tad kodėl antgamtinės žalčio galios patiria nesėkmę Eglės atveju? Atsakymą galima rasti tiktai atidžiau pasižiūrėjus į senojo baltų tikėjimo sistemą. Žalčio kulto šerdis čia yra protėvių garbinimas. Žalčiai buvo laikomi velionių įsikūnijimu. Visų palikuonių gyvenimas ir gerovė priklausė nuo jų malonės galvijams, pasėliams ir visoms gėrybėms. Baltų folklore yra daug pasakojimų, kuriuose namai sunyksta, jeigu yra užmušamas žaltys. Štai kodėl pasaka apie Eglę negali baigtis niekaip kitaip kaip tik pražūtimi.

ENAccording to the classification of Anttii Aarne and Stith Thomson, the Latvian and Lithuanian fairytale about Eglė the Queen of Grass-Snakes belongs to the 425th type. Tales of this type are always about a woman, who is forces to marry a monster or a beast. After all the efforts to avoid such a fate, which first seems to be very awful, fail the marriage turns to be happy. However, the bride breaks certain rules and loses her husband. She starts searching for her beloved husband and get him back after a number of various challenges. The Baltic tales differs from the above model in two aspects: the beast is the grass-snake, and it has no happy ending. After Eglė’s brothers kill the grass-snake, instead of searching for him, Egle turns herself and her children into trees. The typical Baltic ending shocks the listeners. Ancient Balts believed that grass-snakes are sources of cosmic energy. Being a part of the chthonic field, they had characteristics of the Mother Earth, who gives live and threatens. The Latvian and Lithuanian folklore contains many manifestations that grass-snakes could revive and had the powers to revive others. Then why supernatural power of the grass-snake fails in the case of Eglė. The answer could be found in the old Baltic system of beliefs. The core of the cult of the grass-snake is worshipping of ancestors. Grass-snakes were regarded as incarnations of the deceased. The whole life and welfare of descendants depended on their favour in respect of the cattle, crops, etc. The Baltic folklore contains many narratives about ruined houses after a grass-snake was killed. Tis why the fairy-tale about Eglė cannot end in any other way apart from death.