Tauta, kas ticības lietās pieņēmusēs. Juris Alunāns un latviešu mitoloģijas meklējumi

LTMaždaug prieš pusantro šimto metų latvių tauta dar neegzistavo. Latviškai kalbantys žmonės buvo laikomi atskiru socialiniu sluoksniu, bet ne tauta. Argumentuota labai paprastai - tie žmonės neturi praeities; taigi, nėra pagrindo ir ateičiai kurti. Pirmieji išsilavinę latviai (pavadinti „Jaunlatvieši” arba „Naujieji latviai”) ieškojo kokių nors praeities ženklų. Latvių gentys neturėjo rašto, nepaliko rašytinių paminklų, XIII a. ir vėlesnių amžių kronikos rašytos užkariautojų - vokiečių metraštininkų. Senovės graikai ir romėnai, taip pat pagoniškos tautos žiūrint iš krikščionybės pozicijų, buvo pripažįstamos didžiomis tautomis, pasiekusiomis reikšmingų laimėjimų kultūroje ir moksle, tapusiomis sektinu pavyzdžiu kitiems. Suomių „Kalevala” parodė epo, įgavusio platų pripažinimą, svarbą. Tad mitologijos paieška tapo pirmaeilės svarbos užduotimi. Liaudies tradicijų ir pasakojimų rasta nedaug, todėl „Jaunlatvieši” tyrinėjo istorinius dokumentus, ieškodami reikalingos informacijos. Nors jų radiniai atrodė keisti, nei vienas jų nebuvo tik poeto fantazija. Pagrindiniai šaltiniai buvo anksčiau leistos medžiagos rinkinys. Vienas iš žymiausių „Jaunlatvieši” atstovų Juris Alunāns (1832-1864) 1856 m. išspausdino straipsnį latvių mitologijos klausimais. Rengdamas straipsnį, autorius naudojosi Teodoro Narbuto „Mitologia litewska”. Garsus to laikotarpio poetas Auseklis skleidė žinias apie pagoniškuosius dievus visuomenėje.Tuo pat metu Juris Alunāns stengėsi šviesti tautą, skatino atsisakyti senų prietarų. Tuo būdu tarsi prieštaravo pats sau. Jo pozicija atskleidžiama paskutiniame straipsnio sakinyje: „Visi pasakojimai akivaizdžiai rodo, kad latviai neturi būti ignoruojami, nes tauta (pagoniška ar priėmusi krikštą), praktikuojanti religinį gyvenimą, turėjo domėtis mokslu ir kultūra”.

ENAbout a century and a half ago there existed no nation known as the Latvian nation. The Latvian-speaking people were considered to be a social class, not a nation. The argument was rather straightforward - those people have no past; hence, they have no foundation for the future. The first educated Latvians (who received the name "Jaunlatvieši" or "Neo-Latvians") searched for any proof of some worthy "past". Latvian tribes had had no writing, leaving no documentary monuments, while the chronicles documenting the events in the 13th and later centuries were written from the position of conquerors - the Germans. The ancient Greeks and Romans, though also being pagans from the Christian perspective, were already considered to be great nations with significant achievements in culture and sciences, thus setting an example to follow. The Finnish "Kalevala" had shown the importance of an epic, receiving wide appreciation, thereby the search for mythology comparable with the classical and the epic became the primary objective. There were rather scarce collections of folk traditions and texts, so the "Jaunlatvieši" turned to historical writings in order to extract useful information for their aim. Though their findings seem odd, none of them is a result of mere poetic creation. Their main sources still were the compilations of the earlier published material. Juris Alunāns (1832-1864), an outstanding figure among the "Jaunlatvieši", differs from the rest in his description of ancient Latvian mythology (published in an article in 1856). His source was a book in Polish "Mitologia litewska" ("The Lithuanian Mythology") by Teodor Narbutt. The famous poet of the period Auseklis promoted these deities amongst the general public.At the same time, Alunāns was a man working for enlightenment of his nation, opposing continuation of the old superstitious practices. To some extent he had to contradict himself. Still his stand is explained by the closing phrase of that article: "From all these stories it is obvious that the Latvian people in those days hadn't been so ignorant as they are held to have been, as a nation - either pagans or not - that has achievements in religious matters cannot be lacking in science and knowledge.".