LTDaugumoje tyrimų kompanijos apskaitos politika yra analizuojama vienu tam tikru požiūriu ir todėl trūksta sisteminio požiūrio į temą. Straipsnio autoriai siūlo kompanijos finansinės apskaitos politikos kūrimo modelį, apimantį visų požiūrių į apskaitos politiką ypatybes. Straipsnio tyrimo tikslas yra pasiūlyti platesnį apskaitos politikos kūrimo proceso paaiškinimą. Tiriant kiekvieną kompanijos finansinės apskaitos politikos kūrimo koncepcijos elementą, pateikiama kompanijos finansinės apskaitos politikos struktūra pagal pagrindinius Lietuvos įstatymus. Trys pagrindinės pozityvios apskaitos teorijos hipotezės buvo gerai patikrintos empiriškai, bet jos ne visada randa pritarimą Vakarų kompanijose. Jų akivaizdžiai neremia ir Lietuvos kompanijos. Tai reiškia, kad premijų planai, finansiniai svertai ir kompanijos dydis ne visada įtakoja kompanijos finansinės apskaitos politikos pasirinkimą, kaip buvo manoma teoriškai. Finansinės apskaitos politikos pasirinkimą Lietuvos kompanijose galima paaiškinti ne tik ekonominiais faktoriais, bet taip pat normatyvinių aktų reikalavimais, liečiančiais pelno mokestį. Be to, kompanijos siekia racionalizuoti apskaitos procesą, suderinti finansų ir mokesčių taisykles geriausiu būdu. Finansinės apskaitos politikai didelę įtaką turi svarbių akcininkų interesai. Akivaizdu, kad mažų ir vidutinių kompanijų požiūris į akcininkų interesus nesiskiria nuo bendro vidurkio, bet akcininkų, prižiūrėtojų ir masinės informacijos priemonių interesai yra svarbesni didelėms kompanijoms.
ENThere is presented the principal scheme of a company's accounting policy concept identifying the main elements in accounting policy-making process: internal and external determinants of accounting policy choice, accounting policy composition, accounting policy means and the goal. This complex view offers a much richer explanation for accounting policy-making. Research of accounting policy-making in Lithuanian companies showed the impact of normative acts and a company's determinants on accounting policy choice.