Science and technology parks as knowledge organizations in holistic innovation system

LTNors mokslo ir technologijų parkai egzistuoja jau daugiau kaip 50 metų, jų vaidmuo įgyvendinant mokslo, technologijų ir inovacijų politikas nuolat keičiasi. Taip pat keičiasi inovacijų politika, ir galima matyti aiškias sąsajas tarp pokyčių inovacijų politikos paradigmoje ir naujų mokslo ir technologijų parkų kūrimo. Mokslo ir technologijų parkas kaip žinių organizacija veikiantis holistinėje inovacijų sistemoje yra teorinė koncepcija ir siekiamybė. Bet ji aiškiai rodo vystymo kryptis. Apibendrindami teorines prielaidas autoriai identifikavo keturias pagrindines mokslo parko kaip žinių organizacijos, veikiančios nacionalinėje inovacijų sistemoje, pagrįstoje holistinės inovacijų politikos modeliu, charakteristikas: siekiantis sukurti nebylias žinias, veikiantis sudėtingame tinkle, nuolat besimokantis iš tarpusavio sąveikos, savivaldi organizacija. Nepasitvirtino hipotezė, kad slėnių kūrimo ir įgyvendinimo programos rodo Lietuvos inovacijų politikos posūkį nuo linijinio modelio į holistinį, ar bent jau į interaktyvų. Evoliucionuojant Lietuvos inovacijų politikai, mokslo ir technologijų parkų vaidmuo taip pat keisis. Vienas iš svarbiausių iššūkių valdant mokslo parkus – nuo infrastruktūros ir teritorijos valdymo ir konsultacijų pereiti prie savivaldžių mechanizmų, besimokančios aplinkos ir tarpusavio sąveikos tarp įvairių veikiančių jėgų palengvinimo. Inovacijų politiką formuluojančiuose dokumentuose galima rasti daugiau bruožų, taikytinų holistiniams arba interaktyviems modeliams, negu slėnių vystymo programose – tai paaiškina, kodėl Lietuvos vyriausybei nepavyksta tokio modelio įgyvendinti.

ENAlthough scientific and technological parks exist for over 50 years, their role in the implementation of science, technology and innovation policies is constantly changing. The innovation policy also changes; there are obvious interconnections between the changes in the paradigm of the innovation policy and the creation of new scientific and technological parks. A scientific and technological park functioning in the holistic innovation system as a knowledge organisation is a theoretical concept and desirability. However, it clearly shows the directions for development. By summing up theoretical assumptions, the authors identified four main characteristics of a scientific park as a knowledge organisation, functioning in the national innovation system based on the model of a holistic innovation policy: seeking to create tacit knowledge; functioning in a complicated network; constantly learning from interoperability; an autonomous organisation. The hypothesis that valley creation and implementation programmes show the turn of the Lithuanian innovation policy from a linear model to a holistic or at least interactive model was not confirmed. With the Lithuanian innovation policy developing, the role of scientific and technological parks will also change. One of the most important challenges in the management of scientific parks is to move from infrastructure and territory management and consultations to autonomous mechanisms, learning environment and facilitation of interoperability of different factors. Documents formulating the innovation policy may reveal more features characteristic to holistic or interactive models than valley development programmes: this explains the failure by the Lithuanian Government to implement such a model.