Čiurlionis and subthematic. An aproach to his use of musical form

LTCarlas Dahlhausas, kurio mąstymas ypač pa-veikė pokario vokiečių muzikologiją, XIX a. muzikos kritiškam vertinimui panaudojo sub-tematiškumo (das „Subtematische“) konceptą. Subtematiškumas geriausiai išryškėja jo garsiojoje Beethoveno monografijoje, ypač kai kalbama apie vėlyvuosius jo kūrinius, atveriančius romantizmo laikotarpį. Taikant įprastą muzikinę analizę Čiurlionio simfoniniai kūriniai atrodo silpni griežto tematinio vystymo atžvilgiu, ką, pavyzdžiui, pabrėžia D. Staškevičius. Apologetiškai išaukštinamas Čiurlionio – lietuvių nacionalinės simfoninės tradicijos pradininko – vaidmuo bei jo kaip dailininko pasiekimai. Subtematinio proceso perskaitymas padeda geriau suprasti Čiurlionio formos strategijos legitimaciją, tuo pačiu patalpindamas jį į sėkmingesnę XIX-XX a. pradžios simfonistų – Liszto, Strausso, Sibelijaus, Skriabino, Bartoko ar de Falljos – tradiciją, kuriai atrodytų būdinga tematinės logikos stoka buvo pripažinta ir patvirtinta kaip estetikos laimėjimas. Čiurlionio kūrybai tematinio slaptumo bruožas taip pat suteikia naują perspektyvą vizualinio–muzikinio intertekstualumo studijoms. Reikšminiai žodžiai: C. Dahlhaus; D.Staškevičius; Formos strategija; Kūriniai orkestrui; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Muzikos forma; Subtematinis sluoksnis; Subtematinė percepcija; Subtematiškumas.

ENCarl Dahlhaus, whose thinking had a particular impact on post-war German musicology, used the concept of sub-thematicity (German: das Subtematische) for the critical evaluation of the 19th c. music. Sub-thematicity is most evident in his famous monograph on Beethoven, in particular where he writes about his later works that open the period of Romanticism. By applying a typical musical analysis, the symphonic pieces by Čiurlionis seem to be weak with respect to a strict thematic development, what is, for instance, emphasised by D. Staškevičius. The role of Čiurlionis – the father of the Lithuanian national symphony tradition – and his achievements as a painter are exalted apologetically. The reading of the sub-thematic process helps to better understand the legitimation of the strategy of Čiurlionis’s form, relating it to the more successful tradition of the symphonists of the 19th c. – the early 20th c.: Liszt, Strauss, Sibelius, Scriabin, Bartók or de Falla, which seems to be characterised by the lack of thematic logic; however, it was recognised and acknowledged as an aesthetic achievement. The feature of thematic secrecy of the creation of Čiurlionis also provides a new perspective to the studies of visual-musical intertextuality. Keywords: C. Dahlhaus; D.Staškevičius; M. K. Čiurlionis; Musical form; Orchestral works; Strategiks of form; Subthematic; Subthematic layer; Subthematic perception.