Biopsichosocialinio depresijos modelio vaidmuo depresija sergančių asmenų stacionarinio gydymo laikotarpiu

LTRecenzijoje pateikiama A. Pranckevičienės disertacijos metodologinių aspektų, originalumo, naujumo, aktualumo, mokslinės ir praktinės reikšmės analizė. Savo darbe A. Pranckevičienė nagrinėja depresija sergančių asmenų savijautos ir subjektyvaus gyvenimo vertinimo sąsajas, šių reiškinių pokyčius stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu bei įvykusių pokyčių ryšius atsižvelgiant į klinikinius ir sociodemografinius veiksnius, kognityvinius gebėjimus. Disertacijoje, remiantis biopsichosocialiniu modeliu, nuosekliai plėtojamos ir analizuojamos teorinį darbo pagrindą sudarančios idėjos, aiškiai aprašoma tiriamoji darbo dalis. Rezultatai pateikiami aprašant tyrimo dalyvių savijautos struktūrą stacionarinio gydymo laikotarpiu, pristatant savijautos ir subjektyvaus gyvenimo vertinimo sąsajų analizę, bei savijautos ir subjektyvaus gyvenimo vertinimo pokyčių stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu analizę. Nustatyta, kad savijauta yra reikšmingiausias kintamasis, leidžiantis numatyti subjektyvų gyvenimo vertinimą gydymo pradžioje. Tyrimo rezultatai pagrindžia psichologinės pagalbos svarbą stacionarinio gydymo laikotarpiu bei ambulatoriniu sveikimo etapu. Aistės Pranckevičienės disertacija yra kruopščiai parengta, atitinkanti visus metodologinius reikalavimus, parašyta nuoseklia ir sklandžia moksline kalba, praturtinanti psichologijos mokslą platesniu sveikatos ir ligos supratimu, biopsichosocialinio depresijos modelio plėtote. Šio modelio taikymas depresijos gydymo procese padėtų bendradarbiauti gydytojams, psichologams ir kitiems pagalbą teikiantiems specialistams.

ENThe review analyses methodological aspects, originality, novelty, relevance, scientific and practical significance of A. Pranckevičienė’s thesis. In her thesis, A. Pranckevičienė analyses complains and subjective evaluation of life of patients suffering from depression. She also seeks to analyse changes during stationary treatment of depression treatment period and the relations of changes with regard to clinical and socio-demographic factors as well as cognitive abilities. Based on the bio-pscyho-siocal method, the author coherently develops and analyses ideas forming the theoretical basis of the work and describes the research part of the work. The results are presented by describing the structure of the condition of research participants during the period of stationary treatment, presenting the analysis of the relations between the participant’s condition and subjective life assessment as well as the analysis of the patient’s condition and changes in subjective life assessment during the period of stationary treatment of depression. The author has established that the patient’s condition is the key variable allowing to foresee his life assessment at the beginning of treatment. The results of the research substantiate the importance of psychological aid during the period of stationary treatment and the period of ambulatory healing. Aistės Pranckevičienė’s thesis is accurately prepared and corresponds to all methodological requirements. It is written in a coherent scientific language, which enhances the science of psychology with a wider understanding of health and diseases. The application of this model in the process of depression treatment would help doctors, psychologists and other aid specialists to cooperate.