LTStraipsnyje aptariamos šiuolaikinės kultūrologijos metodologinės prieigos. Viena vertus, Vidurio ir Rytų Europos kultūriniai antropologai neretai tiesiogiai perima ir kopijuoja vakarietiškus tyrimo metodus, kurie dažnai tampa neproduktyviais. Kita vertus, šiuolaikinės globalizacijos mastai reikalauja apibrėžti tyrimo laukų bendrumo aspektus ir tendencijas, kurie padėtų diferencijuoti specifines kiekvieno regiono ypatybes ir jų tarpusavio realizacijos galimybes. Šiame straipsnyje bandoma pateikti tokią vienijančią evoliucijos sampratą, kuri ne tik fiksuotų universalius skirtingų kultūrų istorijų bruožus, bet ir atvertų kitų, alternatyvių kultūrinių ir antropologinių prieigų galimybes. Evoliucijos metodologinio turinio išplėtimas leidžia išvengti tradicinių tyrimo kliuvinių ir vienpusiškumo. Chaoso dialektikos kultūroje racionalus vertinimas atveria galimybes naujai pažvelgti į jau esamą empirinę medžiagą. Imanentiškai kultūros evoliucijai būdingas iracionalumas tampa provokatyviu kultūrinio antropologinio tyrimo instrumentu. Kultūros refleksyvių modusų atskyrimas skatina metodologiškai produktyvų holistinį požiūrį į kultūros tapsmo fenomenologinę dialektiką. Kultūros antropologinių tyrimų racionalumo daugiamatiškumas revizuoja teleologizmą pakeisdamas jo hierarchinę vertikalę horizontalia projektyvumo heterogenija. Todėl tyrimo eiga tarsi pati save tikrina kiekviename objekto aprėpties etape. Projektyvumas leidžia modeliuoti ne tik patį procesą apskritai, bet ir jo tarpinius būvius, įprasminančius bendrąjį kultūros evoliucijos vyksmą.
ENThe main subject of the analysis is the destiny of an evolution paradigm in cultural anthropology standpoints. The key purposes of the evolution methodology renaissance and the mental conditions for its heuristic intentions in the socio-cultural researches are studied. Cultural anthropology is explained as a case of employment of the main features of such an interdisciplinary approach as synergetics. Symbolic order and creative chaos interaction might become a key to explain the cross-cultural peculiarities and its perception in the becoming of the global culture. Evolutionary analysis of different ways of the reflexive cultural development opens the possibilities for the purposeful intercultural planning.