Alphonso Lingio egzistencinė antropologija

LTŠiame straipsnyje aptariama Alphonso Lingio filosofinė antropologija egzistenciniame kontekste. Tyrinėjamos filosofo ir keliautojo patirtys. Filosofinė veikla ir kelionės – tai neatskiriamos patirtys. Lingio fenomenologinė filosofija siejasi su tuo, kas gali būti sąlygiškai įvardijama kaip egzistencinė antropologija. Istoriškai egzistencializmas kaip intelektinis sąjūdis yra tarsi pasibaigęs. Tačiau tai, kas baigiasi tradicinėje filosofijoje, atgyja kitose, giminingose filosofijos disciplinose. Tokią giminingą mąstymo ir veiklos strategiją galima laikyti antropologiją. Egzistencinės Lingio kelionės gali būti suvokiamos dvejopai: viena vertus, tai skirtingų šalių ir kraštų lankymas, kita vertus, tai kelionė į savo patirtį. Kelionės patirtis susijusi su mąstymo patirtimi. Mintis nėra izoliuota nuo kitų minčių. Apmąstymas visada susijęs su tam tikra atmosfera, nuotaika, būsena. Mintis gyva, kai ji šaukiasi kitos minties, o mąstymas gyvas, kai gali inspiruoti kitą mąstymą. Filosofija yra kelionė keliomis netiesinėmis gyvenimo maršrutų kryptimis. Kelio trajektorija gali būti suvokiama kaip nuotoliai ar atstumai nuo kažko ar kažko link. Tačiau tai gali būti suvokiama ir kaip tebevykstantys gyvenimo susidūrimai ar gyvenimo įvykiai. Filosofinė kelionė į tai, kas nesu aš pats, padeda apibrėžti savo Aš ir patikslinti savo ribas. Kartu tai kelionė į savo patirtį. Keliaudamas žmogus atsiveria ir patiria save ir pasaulį aplink save.

ENThe author of this article aims to review philosophical anthropology of A. Lingis in existential context. Experiences of philosopher and traveller are often closely intertwined. Philosophical activity and philosophical travel experience are inseparable experiences. Phenomenological philosophy of A. Lingis is connected with what is relatively defined as existential anthropology. Unique and unrepeatable events reveal themselves in philosopher's personal and travel experience.