LTTaktilinių piešinių kūrimą ir suvokimą apimančios problemos praktiškai nėra tyrinėtos Lietuvoje. Taktilinės iliustracijos yra vis dar nežinoma sritis, nors laikotarpiu tarp 1963 ir 1989 m. knygos, parašytos Brailio raštu ir su iškiliomis iliustracijomis buvo leidžiamos. Jas iliustruoti buvo kviečiami profesionalūs Lietuvos dailininkai, pavyzdžiui, Algirdas Steponavičius. Iliustracijų užsakovas – Lietuvos aklųjų draugijos spaustuvė. Kai kurių dailininkų buvo prašoma sukurti iškilias iliustracijas ir reginčiųjų knygoms. Straipsnyje analizuojamas laikotarpis nuo 1960 iki 1970 m., kai prasidėjo Lietuvos aklųjų draugijos spaustuvės leidybinė veikla ir profesionaliems dailininkams buvo pateikiami užsakymai sukurti iliustracijas knygoms Brailio raštu. Straipsnio tikslas – atsakyti į klausimus: kaip šie menininkai suprato savo užduotį tokioje išskirtinėje situacijoje – sukurti iliustracijas ypatingai skaitytojų grupei, negalinčiai matyti? Kokias strategijas jie naudojo kurdami taktilines iliustracijas? Ir kaip tai skyrėsi nuo įprastų vizualinių technikų? Daroma išvada, jog iliustratoriai rinkosi paprasčiausią problemos sprendimą: jie kopijavo jau esančius vizualius atvaizdus, atkartodami jų žymes (linijas, taškus ir t.t.) ir paversdavo jas apčiuopiamomis formomis (iškiliomis arba įspaustomis). Taip buvo sukuriamas piešinys, sukeliantis vizualinį suvokimą, vietoj taktilinio, nepaisant to, kad žymės ir kontūrai buvo apčiuopiami (reljefiški).
ENThe paper will explore activity of Lithuanian graphic artists and illustrators commissioned by the Publishing House of the Lithuanian Society of the Blind by answering a question: how did those artists understand their task in such an exceptional situation when they had to create images for a specific group of readers who were unable to see? What kind of strategies did they use to make tactile illustrations? And how did they differ from their usual visual techniques?.