Automobilių keliai istoriniame kraštovaizdyje
LTPsichologinė individo aplinka siejama su psichologiniu-estetiniu kraštovaizdžio potencialu: kraštovaizdžio grožiu ir patrauklumu, jo semantika, istorija bei jį supančiomis legendomis, galimybėmis ilsėtis jame, pažinti jį. Istoriniai kraštovaizdžiai byloja apie šalies istoriją ir siejami su tautos įvaizdžiu. Nūdienos keliai – tai antropogeniniai elementai, įterpti į gamtinę aplinką. XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje, „automobilizmo epochai“ paplitus beveik visose pasaulio šalyse, antropogeniniuose kraštovaizdžiuose pradėjo vis dažniau vyrauti kelių trasų geometrinės formos. Taigi istoriniai kraštovaizdžiai vis labiau skyrėsi nuo urbanizuotų šiuolaikiškai užstatytų ir įrengtų teritorijų. Šiuolaikiniai inžineriniai įrenginiai pradėjo užgožti paveldo objektus ir teritorijas, keisti jų charakterį. Istoriniai kraštovaizdžiai tapo pažeidžiami ir vizualiai teršiami. Kilo grėsmė jų išlikimui. Žmonija susirūpino savo istoriniu ir kultūriniu paveldu, jo apsauga. Atsiradus šiai problemai, vis dažniau kreipiamas dėmesys į santykius tarp seno ir naujo, bandoma surasti darnų ryšį tarp istorinę ir kultūrinę vertę turinčių objektų bei teritorijų ir šiuolaikinių inžinerinių įrenginių. Straipsnio tikslas – išanalizuoti automobilių kelių ryšį bei poveikį istoriniams kraštovaizdžiams. Tuo tikslu siekiama: išsiaiškinti istorinio kraštovaizdžio apibrėžimą, nustatyti ryšius tarp automobilių kelių ir istorinių kraštovaizdžių, aptarti kelių poveikį istoriniams kraštovaizdžiams bei poveikio reguliavimo būdus, apžvelgti užsienio šalių patirtį komponuojant kelius istoriniame kraštovaizdyje.
ENThe psychological environment of an individual is related to the psychological and aesthetic potential of the landscape: the beauty and attractiveness of the landscape, its semantics, history and its legends as well as leisure and cognition possibilities it offers. Historic landscapes tell the history of the country and are related to the image of the nation. Present roads are anthropogenic elements inserted into the natural environment. In the second half of the 20th–the beginning of the 21st c., with the “epoch of automobiles” having spread almost across the whole world, the dominance of geometric forms of roads was increasing in anthropogenic landscapes. Therefore, landscapes increasingly differed from urbanised modern territories. Modern engineer equipment helped overshadow heritage objects and territories and change their character. Historical landscapes became very vulnerable and visually polluted. Their survival was jeopardised. The humankind became concerned with its historical and cultural heritage and protection thereof. With this problem having emerged, an increasing attention is paid to the relations between the old and the new. Attempts are made to find a harmonious relation between objects of historical and cultural value and modern engineering structures. The article aims to analyse the relation of transport roads and their impact on historical landscapes. For this purpose, the author seeks to find out the definition of the historical landscape, to identify the relations between the road and the historical landscape, to discuss the impact of roads on landscapes and ways of regulating this impact, to review the experience of foreign states when combining roads with the historical landscape.
