Vilniečių ir kauniečių dilema Sąjūdžio laikotarpiu iki 1990 m. kovo 11-osios

LTNet paviršutinis vilniečių ir kauniečių dilemos suvokimas leidžia numanyti, kad čia reiškėsi patys įvairiausi aspektai: ir istorinis, ir regioninis, ir politinis, ir socialinis, ir kultūrinis, ir gal net socialinis psichologinis. Vis dėlto svarbiausią iš minėtų veiksnių tektų priskirti sovietinio laikotarpio palikimui, pasireiškusiam dviem aspektais. Viena vertus, galima būtų teigti, kad tik sovietiniais metais Lietuva pasiekė tokį modernizacijos lygį, kuriame tarp jos didmiesčių galėjo išsivystyti visuomeninė politinė dilema. Antrasis aspektas liudytų apie tam tikrą poveikį diskriminacijos / segregacijos, kurią sovietiniais metais patyrė Kaunas, ypač lyginant su Vilniumi. Tos diskriminacijos / segregacijos nulemtas nepasitenkinimas ir išsiliejo į kauniečių radikalų iššūkį vilniečiams. Tai, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę politinė priešprieša tarp Vilniaus ir Kauno nusilpo, nereiškia, kad prielaidos jai išnyko. Turint galvoje jau vėlesniais nepriklausomybės metais išryškėjusi Vilniaus dominavimą visos likusios Lietuvos atžvilgiu neatmestina galimybė, kad panaši ar net stipresnė priešprieša vėl gali pasireikšti. Beje, Lietuvos filosofijos bei sociologijos instituto atlikta vilniečių ir kauniečių sociologinių apklausų analizė jau pasibaigus 1988-1991 m. politinėms bei socialinėms transformacijoms liudytų, kad kauniečių ir vilniečių įvaizdžių ypatybės nelabai pasikeitė nuo sovietinių laikų: nacionalizmas ir antikomunizmas kauniečiams, palyginti su Vilniaus gyventojais, tebėra labiau būdingi.

ENEven a superficial perception of the dilemma of Vilnius and Kaunas residents leads to an implication that it was a manifestation of a diversity of aspects: historical, regional, political, social, cultural and maybe even socio-psychological. Yet one of the most important of the mentioned factors is the Soviet heritage which was twofold. On the one hand, we could state that only during the Soviet period Lithuania reached such a level of modernisation which could result in a social political dilemma between its largest cities. The second aspect evidences a certain impact of discrimination/segregation experienced by Kaunas during the Soviet period, in particular compared to Vilnius. Discontent determined by that discrimination/segregation transformed into a challenge by Kaunas radicals to Vilnius residents. The fact that the political contraposition between Vilnius and Kaunas subsided after restoration of Lithuania’s independence does not mean that the preconditions for contraposition disappeared. With regard to the domination of Vilnius with respect to the remaining part of Lithuania, which intensified in later years of independence, we cannot reject a possibility that a similar or even stronger contraposition may emerge again. Furthermore, the analysis of sociological surveys of Vilnius and Kaunas residents conducted by the Lithuanian Institute of Philosophy and Sociology upon the end of political and social transformations in 1988–1991 says that the characteristics of the images of Vilnius and Kaunas residents have undergone minor changes since the Soviet times: nationalism and anti-communism are still more typical to Kaunas residents if compared to Vilnius dwellers.