Religiniai konvertitai Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčioje: sociokultūrinio portreto bruožai : (XIX a. - XX a. pradžia)

LTStraipsnyje atskleistos legalių katalikų ir judėjų konversijų į evangelikų reformatų Bažnyčią aplinkybės ir motyvai, konvertitų vaidmuo evangelikų reformatų bendruomenėje. Konversijų daugėjimo priežastys XIX a. pabaigoje: 1) katalikų ir judėjų Bažnyčios buvo Rusijos imperijos unifikacinės politikos priekyje. Evangelikams reformatams teko „periferinė“ priespauda; konversijomis į šią Bažnyčią siekta apeiti politinius ir teisinius suvaržymus. 2) Poreikis šeimoje užtikrinti konfesinį homogeniškumą. Judėjų nepilnamečių konversijas sąlygojo tėvų konversijos, o katalikų – dažniausiai vieno iš tėvų mirtis. Likęs iš tėvų siekė kitatikius vaikus prijungti prie savos Bažnyčios. 3) Katalikams konversija buvo išeitis siekiant skyrybų. 4) Pasikeitę religiniai įsitikinimai. Išaugęs konversijų mastas leido konvertitams daryti įtaką atskiros parapijos likimui. Vilniaus mieste įvairiais būdais sinodas siekė stiprinti Bažnyčios pozicijas, todėl konvertitai tapdavo Vilniaus parapijos nariais. Tarp parapijiečių konvertitai dominavo, tačiau nedalyvavo nei religiniame, nei visuomeniniame parapijos gyvenime. Todėl XX a. pradžioje skaitlinga Vilniaus parapija neturėjo stabilios ir perspektyvios parapinės bendruomenės. Bažnyčios instituto, bet ne religinių nuostatų, keitimas lėmė evangelikų reformatų Bažnyčios konvertitų dvejopą konfesinę marginalizaciją. Pirma, kai asmuo nenori/negali fiziškai savęs tapatinti su konkrečia konfesine aplinka. Antra, turintis kito tikėjimo suformuotą religinę pasaulėžiūrą asmuo susiduria su kitos Bažnyčios mokslu.

ENThis article clarifies the circumstances and motives of Catholic and Jews converting to the Calvinist Church. The main reasons for the increase in conversions at the end of the 19th century were: 1) The Catholic and Jewish faiths were the main target of the Russia Empire’s unification policy. Calvinists faced only ‘peripheral’ oppression, so conversion into that faith was a way to escape political and legal restrictions. 2) The desire for religious homogeneity in families. The conversions of under age Jews were determined by the conversion of their parents; that of Catholic youth most often by the death of one parent. 3) For Catholics, conversion was a method of getting a divorce. 4) A sincere change in religious beliefs. The late 19th century conversions allowed the converts to have some influence on parish life. The Synod of Vilnius tried various ways to strengthen the Church’s position in the city. Converts formed a majority in the Vilnius parish, but they did not participate in either the religious or the social life of the parish. Therefore, at the beginning of the 20th century the Vilnius parish, though having many parishioners, did not have a stable and forward-looking parish community. The converts’ change of institutional Church, but not of their religious attitudes, led to the confessional marginalisation of converts to Calvinism in two ways. First, some converts would not / could not identify with the specific confessional environment. Second, some converts, already having previously formed their religious attitudes found it difficult to be confronted with the teachings of their new church.