XVI a. LDK bajorijos privačių archyvų saugojimo kultūra

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėXVI a. LDK bajorijos privačių archyvų saugojimo kultūra
Kita antraštėCulture of preserving private noblemen's archives in the GDL in the 16th century
AutoriaiRagauskienė, Raimonda
LeidinyjeLituanistica . 2006, Nr. 2, p. 1-19
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTPrivatūs archyvai; Bajorija
ENPrivate archives; Noblemen
Santrauka / Anotacija

LTŠio straipsnio tikslas apžvelgti XVI a. privačių LDK bajorijos archyvų lokalizaciją: kokias vietas bajorai parinkdavo turimų dokumentų saugojimui, kaip buvo laikomi ir prižiūrimi sukaupti raštai. LDK kaupiamų dokumentų saugojimo vietas nulėmė archyvo dydis, jo savininko socialinė bei turtinė padėtis ir didesnio saugumo siekis. Didžiausius archyvus turėję didikai laikė juos pagrindinėse mūrinėse ir medinėse rezidencijose, miestų mūrnamiuose. Likusios bajorijos populiariausia archyvų saugojimo vieta buvo tėvoniai mediniai dvarai ir mūrnamiai miestuose. Bajorai dokumentus laikė mūrnamių rūsiuose, kamarose, „šviesiuosiuose“ kambariuose, dvarų klėtyse ir svirnuose. Neturėdami tinkamos apsaugos raštus jie patikėdavo saugoti turtingesniems bajorams, giminaičiams, kartais miestiečiams. Saugomi raštai laikyti kelių rūšių talpose – įvairiuose skryniose ir skrynelėse, dėžėse, mažesnėse dėžutėse, maišuose, „terbose“, raštinėse. XVI a. populiariausias baldas buvo vietinės gamybos medinės, dažytos, geležimi kaustytos raštų skrynios. Bajorijos dokumentų saugojimo kultūra XVI a. nebuvo aukšto lygio. Nors sukaupti raštai buvo labai svarbūs, jų apsaugai neskirta didesnių investicijų. Menka XVI a. raštų apsauga – viena iš priežasčių, kodėl mūsų laikus pasiekė palyginti negausus kiekis to laikmečio ir ankstesnių dokumentų.

ENThe article deals with the localisation of private archives of the gentry in the 16th century i.e. what places the gentry usually chose to keep their archives and the ways their documents and manuscripts were kept and managed. It has been established that the places for the preserved documents were determined by the size of the archive, its owner’s social and financial position, and safety. Those noblemen who had the biggest amount of documents kept them in their brick and wooden residences or urban brick houses. The rest of the gentry kept their archives in their patrimonial wooden manors and brick houses in towns. Documents were kept in cellars of masonries, store-rooms, light rooms, garners of manors and barns. If a nobleman did not have a proper guard, he could confide his papers to wealthier noblemen, relatives and sometimes to ordinary citizens. The preserved papers were kept in various chests and caskets, boxes and very small boxes, bags and sacks or in offices. In the 16th century the most popular way of preserving documents was keeping them in wooden chests and boxes coated with iron, made by local masters. The culture of preserving archives of the gentry was not of a high level in the 16th century. Although the accumulated documents were of vital importance, bigger investment had not been allotted for preserving them. Poor preservation of papers is one of the reasons why there is a comparatively small amount of the 16th century documents, which have survived up to the present day.

ISSN0235-716X, 2424-4716
Mokslo sritisIstorija / History
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2531
Atnaujinta2018-12-17 11:44:58
Metrika Peržiūros: 13    Atsisiuntimai: 9