LTStraipsnyje nagrinėjamas lygių galimybių plėtojimas į struktūrinę ir sanglaudos politiką, užtikrinant lyčių aspekto integravimą, kuris susijęs su socialiniais-ekonominiais pokyčiais Lietuvoje. Dėmesys kreipiamas į lyčių lygybės plėtrą įgyvendinant Europos Sąjungos 2004-2006 metų Struktūrinių fondų programos priemones, numatytas Bendrajame Programavimo Dokumente. Identifikuojamos kryptys ir sritys, kuriose lyčių lygybės aspektu padaryta didžiausia pažanga ir priešingai, kuriose lygių galimybių politika įgyvendinama vangiai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad geriausi rezultatai, vertinant moterų galimybes ir dalyvavimą, pasiekti tokiose srityse kaip darbo rinka, švietimas ir kompiuterinis raštingumas, tuo tarpu lygių galimybių vadybos ir įgyvendinimo lygmenyje rezultatai buvo prastesni. Dar vienas tyrimo tikslas buvo parengti rekomendacijas, kurios padėtų efektyviau vykdyti lyčių lygybės ir nediskriminavimo politiką 2007-2013 m. programos laikotarpiu. Jau yra sukurtos būtinosios sąlygos lyčių lygybės ir nediskriminavimo nuostatų prioritetui užtikrinti įsisavinant 2007-2013 m. Europos Sąjungos Struktūrinių fondų paramą. Tačiau dar reikia įdėti nemažai pastangų tam, kad bendrieji tikslai būtų integruoti į nacionalines vadybos, administravimo, stebėsenos, praktinio vertinimo sritis ir būtų plėtojamos lyčių lygybės kompetencijos projektų įgyvendinimo srityse.
ENThe article deals with the issue within the field of integrating equal opportunities into structural and cohesion policies by gender mainstreaming as a transversal dimension of social economic change in Lithuania. Attention is focused on the progress in gender equality by using 2004-2006 Sti-uctural Funds Operational Programs indicated in Single Programming Document and in meeting the provisions of the General Regulation on the EU Structural Funds. The study outlines to what extent the gender mainstreaming has been taken into account in the using of 2000-2006 Structural Funds programming and projects. Policy and strategy fields where progress has been made and fields where progress is still slow are highlighted. Major findings show that better results are achieved in improved women access to, and participation at all levels in, labour market, education and computer literacy training, rather than gender equality management at implementation level. The second aim was to develop recommendations for a more effective implementation of the gender equality and non-discrimination projecting in the 2007-2013 programming period. Generally much has been done to create the necessary conditions for successfiil implementation of gender equality and non-discrimination priority in absorbing the EU Structural Funds in Lithuania over the period of 2007-2013. Much more could be done to translate broad and specific objectives into national management, administiation, monitoring, evaluation practice, and effective actions and gender equality competence building at the project implementation levels.