Межславянские заимствования - полонизмы в русском приказном языке XVII века

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaRusų kalba / Russian
AntraštėМежславянские заимствования - полонизмы в русском приказном языке XVII века
Kita antraštėInterslavic borrowings-polonisms in Russian office language of the 17th century
AutoriaiGarbul, Liudmila
LeidinyjeRespectus philologicus . 2005, Nr. 8 (13), p. 110-121
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTBažnytinė slavų-rusų dvikalbystė; Kanceliarinė kalba; Lenkų-rusų kalbų kontaktai; Vidiniai slavų derivatai; Skoliniai; Polonizmai
Santrauka / Anotacija

LTŠiame straipsnyje nagrinėjami klausimai yra susiję su naujojo tipo rusų literatūrinės kalbos formavimusi XVII-XVIII amžiuje. Aptariami veiksniai, kurie vienaip ar kitaip tam procesui darė įtaką – tai kanceliarinė to meto kalba ir per ją veikianti svetima (būtent lenkų) kalba. Pagrindinis dėmesys skiriamas šiems žodžiams, užfiksuotiems XVII a. diplomatinės tarnybos (prikazo) kalboje: okazanje (оказанье) ‘įrodymas, liudijimas, patvirtinimas’, okopъ (окопъ) ‘ką nors juosiantis griovys su pylimu; griovys su pylimu (kaip įtvirtinimas)’, okopatisja окопатися ‘išsikasti apkasus norint juose apsisaugoti; pasislėpti nuo (karinio) pavojaus už griovio su pylimu’, pobuditel’ (побудитель) ‘tas, kas ragina, kursto ką nors daryti; tas, kas ką nors skatina’, podъuščenje (подъущенье) ‘(pa)skatinimas; raginimas, kurstymas ką nors daryti’, postoronnij (посторонний) ‘užsienio, kitos šalies; išorinis’. Straipsnyje siekiama įrodyti, kad šios leksemos (vidiniai slavų kalbų dariniai) XVI-XVII a. rašytinėje rusų kalboje turėtų būti laikomos slavų kalbų tarpusavio skoliniais polonizmais. [Iš leidinio]

ENThe article tackles the problem of the new Russian literary language formation in the 17–18th centuries and points out some factors having influenced it. They are as follows: the role of office language in that process and the influence of the Polish language, which manifested through the office language at that period. The main emphasis is put on the analysis of the history of such lexemes: okazanje (‘evidence, witness, confirmation’), okop (‘trench’), okopatisia (‘open trenches and hide from enemies in them’), pobuditel (‘a person who encourages somebody to do something’), podushchenje (‘the act of encouraging’), postoronnij (‘stranger, foreigner’). The listed lexemes are found in the documents of the ambassador’s order in the 17th century and they prove the intra-Slavic derivatives in the Russian written language of the 16–17th centuries to be inter-Slavic lexical borrowings-polonisms. [From the publication]

ISSN1392-8295, 2335-2388
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2520
Atnaujinta2018-12-17 11:36:27
Metrika Peržiūros: 5