Названия язычковых музыкальных инструментов в северной Европе - наследие древних этнокультурных отношений

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
Названия язычковых музыкальных инструментов в северной Европе - наследие древних этнокультурных отношений
Alternative Title:
Names of the reed - pipes of the ethnic group of Northern Europe - relics of ancient cultural relations
In the Journal:
Keywords:
LT
Liaudies kultūra / Folk culture; Muzika / Music; Žodžių daryba. Žodžio dalys / Word formation. Parts of a word; Žodžių kilmė. Etimologija / Word origin. Etymology.
Summary / Abstract:

LTStraipsnis skirtas pučiamųjų muzikos instrumentų, būdingų šiaurinės Europos etninėms grupėms, pavadinimų tyrimams. Muzikinių instrumentų pavadinimai skirstomi į keturias rūšis: vieno žodžio pavadinimai; kintantys pavadinimai; pavadinimai, kuriuos sudaro vienas sudėtinis žodis; dviejų ar daugiau žodžių pavadinimai. Seniausi yra pirmosios ir paskutiniosios rūšies pavadinimai, kiti daugiau susiję su kultūriniais substratais. Šiaurinės Europos etninėse grupėse paplitę lūpinių pučiamųjų instrumentų pavadinimai paprastai atspindi medžiagą, iš kurios jie pagaminti, taip pat yra susiję su garso, verkimo, kalbos ar žaidimo sąvokomis. Instrumentų rūšių paplitimas suteikia žinių apie pačias seniausias šių regionų gyventojų veiklos formas. Sprendžiant iš lūpinių muzikos instrumentų pavadinimų, galima daryti prielaidą, jog ne medžioklė ir rinkimas, o žemdirbystė ir kiaulininkystė buvo seniausiomis ūkinio gyvenimo formomis šiaurinėje Europos dalyje. Tyrimas atskleidžia, kad baltai, Pabaltijo, Pavolgio ir Permės finai bei Skandinavijos germanai galėjo būti senovės žemdirbiai, o dauguma slavų tikriausiai vertėsi kiaulininkyste. Kiaulininkystės veikla atsispindi ir baltų, pabaltinos finų ir komių pavadinimuose, o vokiečių, dalies Pavolgio ir Permės suomių lūpinių instrumentų pavadinimuose ji visai neatsispindi. Muzikinių instrumentų pavadinimuose akivaizdūs ir substratiniai sluoksniai: jie akivaizdžiausi suomių ir skandinavų pavadinimuose, tačiau atsispindi ir slavų bei baltų pavadinimuose.Reikšminiai žodžiai: Birbynė; Daryba; Dūda; Etimologija; Etnologija; Gyvulininkystė; Kilmė; Kultūros istorija; Motyvacija; Muzikos instrumentai; Paplitimas; Pavadinimas; Žemdirbystė; Agriculture; Cattle-breeding; Cultural history; Ethnology; Etymology; Formation; Motivation; Musical instruments; Name; Origin; Reed-pipe; Spread.

ENThe names of the reed-pipes of the ethnic group of Northern Europe reflect the material from which they were produce mainly, while the meanings "sound", "lament", "language", "tool of playing" are evident. Approximately four periods of the origin of these names could be define: 1) the names constituted of one word; 2) changing the names; 3) names, constituted of one word, consisting of two roots; 4) names constituted of two or more words. The oldest ones - the names of first and second groups, and the names of following periods, most probably, connect with the substratum culture. The instruments are spread on the areas, where the oldest forms of rural economy of the people could have appeared. On the opposite to the prevailing opinion, the agriculture and cattle-breeding, but not hunting and gathering, were the most ancient forms of this activity. The features of substratum in the names of the instruments are evident not only in the Baltic, Volga and Permi Finns, but also in the Germans, Slavs and Baits. [From the publication]

ISSN:
1407-4737
Related Publications:
Žemaičių dainos ir kanklės : ką jos byloja apie žemaičių praeities ūkininkavimą? / Romualdas Apanavičius. Res humanitariae. 2008, t. 4, p. 192-219.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/25187
Updated:
2020-03-12 15:41:39
Metrics:
Views: 15    Downloads: 8
Export: