Skrīpāt laisku vai noiukstīt grāmatu!

LTStraipsnyje autorius apžvelgia sąvokų „laiškas“ įvairovę daugelyje Europos kalbų ir tarmių. Šios sąvokos surinktos rengiant leidinio „Atlas Linguarum Europae“, d. 1 (Žodynas) komentarus ir geolingvistinį žemėlapį. Sąvokų tyrimas parodė, kad daugelyje kalbų žodis „laiškas“ apibrėžia rašymo veiksmą arba rezultatą, pvz., vokiečių k. brief, šved., nor., dan. brev (lot. breve – trumpas rašymas), angl. letter, pranc. lettre, it. latent, air. litir, bask. letera ir pan. , taip pat, lot. epistle, latv. grāmata, liet. tarm. gromata, gr. grama/gramemon (sen. gr. grammata – abėcėlės raidės), slav. pismo – raštas, suom. kirja – brūkšnys, vaizdas, ženklas, raštas ir t. t. Rečiau randama „laiško“ sąvoka, reiškianti puslapį arba lapą, kuriame turėtų būti rašoma.Pasitaiko ir kitokių formų, pvz., isp., it. carta, kroat., serb. harlia, liet. korta, kilusių iš gr. chartos – papiruso lapas, lot. charta arba sen. slav. chartija. Daug slavų ir baltų kalbų naudoja proslaviškos kilmės sąvoką „list“ – lapas: pol., bruss., slovak, serb. list, liet. laiškas, latv. tarm. laiska. Irano, Turkijos ir Kaukazo kalbose daugiausiai vartojami skoliniai iš persų ir arabų kalbų, reiškiantys popierių ar raidę. Pavyko aptikti tik keletą sąvokos „laiškas“ reikšmių, atspindinčių laiško komunikacinę funkciją: angl. epistle, pranc. épître, gr. epistoli (sen. gr. epistello – siųsti) arba latv. vēstule – žinia, naujiena (plg. rus. vest), komių k. juver ir udm. ivor – informacija, pranešimas, bendravimas.

ENIn this article, the author presents the variation of terms to designate the notion 'letter' and their motivation patterns as they have been attested in a totality of European languages or their regional sub-dialects, and reflected in the geolinguistic maps and commentaries of the "Atlas Linguarum Europae", part I (Vocabulary). An examination of the relevant tenus shows that in a vast majority of languages they refer to the act or product of writing/ inscribing. This is the case with such expressions as German Brief, Swed., Norw., Dan. brev (< Latin breve 'short writing'), Engl. letter, Fr. lettre, It. latent, Irish litir, Basque letera, etc. (< Latin litterae 'epistle'), Latv. grāmata, Lith. dial. gromata, Gr. Grama/grammon (< Class. Gr. grammata 'alphabet letters'), Slavonic pismo 'writing', Finnic kirja 'stroke, image, sign, writing', Turkic mektub alongside hat, an Arabic loan in some Turkic languages, both 'line; handwriting, letter; charter, deed', or the Caucasian compound thyl 'write + lie'. Less frequently appear terms referring to the page or leaf on which a writing would appear.There are forms like Sp., It. carta, Croat., Serb, harlia, Lith. korta, owing their origin to Gr. chartos 'sheet of papyrus', Latin charta or Church Slavonic chartija. Many Slavonic and Baltic languages are using terms basing on Proto-Slavonic *list 'leaf, sheet', e. g. Pol., Bruss., Slovak, Serb, list, Lith. laiškas, Latv. dial, laiska while numerous manifestations in Iranic, Turkic and Caucasian languages are derived from a Persian or Arabic loanword that signifies 'paper, letter'. There are only some words for 'letter' denoting a despatch or communication for which a letter would be the medium: Engl. epistle, Fr. épître, Gr. epistoli (< Class. Gr. epistello 'to send (a command or commission)'), or Latv. vēstule 'news' (cf. Russ. vest' 'id.') as well as Komi juver and Udm. ivor 'information, message, communication'.