Baltu valodu atlanta ideja

LTLietuvių ir latvių kalbos priklauso baltų kalbų grupei indoeuropiečių kalbų šeimoje. Šiandien lietuvių ir latvių kalbos yra vienintelės gyvos išlikusios baltų kalbos; teritoriškai atribotos jos tarpusavyje skiriasi ne tik fonetiniame ir morfologiniame, bet ir leksiniame bei semantiniame lygmenyje. Apibendrintai galima teigti, jog baltų kalbų tarmės yra senovės kalbų, kuriomis šnekėjo baltų gentys, tąsa, patyrusi daugybę kitimų ir įvairialypių įtakų. Kaip išimtis paminėtinas Livonijos dialektas latvių kalboje, kurio pagrindas – kuršių genties kalba. Paskelbtos baltų kalbų tarmių atlaso dalys akivaizdžiai parodo išsamių geolingvistinių abiejų baltų kalbų tyrimų reikalingumą. Visų pirma tarmėse yra išlaikyta nemažai lingvistinių reiškinių, kurių lietuvių ir latvių bendrinėse kalbose jau nebeaptinkama. Kai kuriais atvejais šie reiškiniai yra ypač archajiški ir gali suteikti vertingų duomenų apie genčių pasaulėžiūrą, jų poetinį mąstymo būdą. Geolingvistiniai baltų kalbų žemėlapiai aiškiai atspindi arealus, kuriuose paplitę abiems kalboms būdingi lingvistiniai fenomenai. Sugalvotas bendrasis baltų kalbų atlasas, kuriame išryškės konkrečių lingvistinių reiškinių tęstinumas arba išnykimas, bus vertingas tolimesnių tyrinėjimų šaltinis ne tik baltistikai, bet ir lyginamajai indoeuropiečių lingvistikai.Reikšminiai žodžiai: Atlasas; Baltų kalbos; Geolingvistika; Geolingvistinis žemėlapis; Kompleksiniai tyrimai; Paplitimas; Tarmė; Atlas; Baltic languages; Complex investigation; Dialect; Distribution; Geolinguistic map; Geolinguistics.

ENLatvian and Lithuanian belong to the Baltic group of the Indo-European languages. Today both Latvian and Lithuanian are the only Baltic languages still alive and they are distinguished by a territorial variety differing not only on phonetical, morphological level but also in vocabulary and semantics. Generally speaking, it could be said that the dialects of the Baltic languages are the continuation of ancient languages of Baltic tribes, perhaps with many changes and mutual influence. Only the Livonian dialect of Latvian has to be mentioned as an exception because of the Livonian language and the Curonian tribe language as the basis of it. The published parts of the dialectal atlases of the Baltic languages give evidence about the necessity of complex investigation of both Baltic languages in geolinguistic aspect. First of all, the dialects have kept many linguistic phenomena not preserved in Latvian and Lithuanian Standard languages. Sometimes they may be very archaic and give evidence about the outlook of the Baits, reflecting their poetic way of thinking. The geolinguistic maps of the Baltic languages obviously reflect the distribution of the areals containing the related linguistic phenomena of both languages. The intended common Atlas of the Baltic Languages reflecting the continuity or discontinuity of the areals of many linguistic phenomena would be an important source for further investigation not only in baltistics but also in Indo-European comparative linguistics. [From the publication]