Emocijų raiška vyrų ir moterų dialoguose: diachronija ir diatopija
LTStraipsnyje tyrinėjama emocijų raiška Petro Rimkūno novelių rinkinio „Kiemėnų kaimas” ir Laimos Muktupāvelos romano „Šampinjonu Derība” vyrų ir moterų dialoguose. Analizuojama diachroniniu (kūrinius skiria daugiau nei 70 metų) ir diatopiniu, t. y. erdvės (Lietuva, Latvija, Airija), aspektais, ieškoma vyrų ir moterų bendrųjų kalbėjimo bruožų – universalijų. Kūrinių gretinamoji analizė rodo, kad nei laikas, nei erdvė neturi įtakos vyrų ir moterų kalbėjimo savitumui ir kad abiejuose kūriniuose vyrų ir moterų replikos dialoguose yra akivaizdžiai skirtingos. Moters kalba, ypač emocijos, nagrinėtuose dialoguose reiškiamos jos bekalbiškumu, neverbaliniais ženklais, kartais – isterija. Bekalbiškumas gali būti panaudojamas kaip moters ginklas. Ypatinga moters kalbos dialoguose ypatybė – vyro kalbėjimo pamėgdžiojimas: moters posakiai dažnai yra vyro posakių veidrodinis atspindys. Moters kalbos sintaksė, palyginus su vyriškąja, yra redukuota, replikos trumpesnės, morfologinės formos arba turi elipsę, arba yra redukuotos. Pagrindinis vyrų kalbėjimo bruožas – dominavimas: aiškus motyvas tapti nugalėtoju, iškelti savo pranašumą bei būdingas globėjiškumo jausmas. Vyrų ir moterų emocijų raiška, pavaizduota abiejų autorių sukurtuose dialoguose, priklauso nuo lyčių socialinės bei kultūrinės padėties, kartais – ir nuo situacijos, pasinaudojama sintaksės redukcija, pradedant paprastesnėmis konstrukcijomis ir baigiant vienažodžiais šūksniais. Straipsnio autorės apibendrinimus paremia ne tik kūrinių analizė, bet ir kitų šalių mokslininkų aprašytos vyrų ir moterų kalbėjimo universalijos.
ENThe article deals with the study of the expression of emotions in male and female dialogues using diachronic (the time difference between these two works - 70 years) and diatopic, I. e. space (Lithuania, Latvia, Ireland) aspects. Analysing the dialogues of the works of two authors ("Kiemėnų kaimas" by Petras Rimkūnas and "Šampinjonu Derība" by Laima Muktupāvela) which are differentiated not only by Lithuanian-Latvian border, but more than a half of a century, general features of speaking of male and female, which could be considered as universals, were pursued. It can be stated, that neither time, nor space has any influence on the peculiarity of male and female speaking, the remarks of male and female in the dialogues of both works are apparently different. The speech of a female, particularly emotions, is expressed by speechlessness, nonverbal signs, sometimes by hysterics. Speechlessness can be used as a weapon of a female. A specific feature of female speech in the dialogues - the imitation of male speech. The phrases of a female are sometimes as a specula reflexion of male phrases. The syntax of a female speech is reduced in comparison with the syntax of a male, the remarks are shorter, morphological forms are reduced too. The main feature of male speech - the dominance: the motive to be the winner is obvious, to raise his advantage and the feeling of patronage. Expression of emotions of male and female, described in dialogues of both authors, depends on social and cultural position of sex, sometimes on the situation. These summations coincide with the universals of male and female speech described by various scholars of other countries.
