Prasminis matmuo: Heideggeris ir Hisamatsu

LTNepaisant daugybės tvirtinimų, kad Vakarai ir Rytai niekada nesusitiks, pripažinkime – jie ne tik daugybę kartų ir skirtingais būdais jau susitiko, bet ir vis smalsiau bei drąsiau atsiveria kitoms kultūroms, vis reikliau vertina savo kultūros tradicijos mąstymą. Straipsnyje lyginamuoju aspektu nagrinėjami Vakarų mąstytojo Martino Heideggerio ir japono dzeno adepto Shin’ichi Hisamatsu kūriniai. Parodoma, kad, išsiaiškinus daugybę jų kūrybos nuostatas formavusių veiksnių, galima pripažinti, jog abu mąstytojai renkasi daug bendrumų turinčias pamatines sampratas, kurias trumpai galėtume apibendrinti taip: pasaulietiškumo ignoravimas, įsiteisinusios sustabarėjusios tvarkos atmetimas, posūkis nuo fragmentuotos įvairovės prie rišlios vienovės, savasties susitapatinimo judesio refleksija, specifinis atidumas kūrybinei estetikai, pasaulį atveriantis meno vaidmuo ir antropocentriškumo atmetimas. Atskirai aptarę Heideggerio ir Hisamatsu nuostatas, išvadose parodysime, kad, nepaisant skirtingų civilizacinių kontekstų ir tradicijų specifikos, už jų nuostatų savitumo galime įžvelgti bendrumų ir koreliacijų. Jų gretinimas leidžia ne tik giliau suvokti Hisamatsu pristatomus dzeno tradicijos vaizduojamojo meno fenomenus, bet ir naujai pažvelgti į Heideggerio plėtojamą mąstymo kelio sampratą. Esminiai žodžiai: Martinas Heideggeris, Shin’ichi Hisamatsu, prasmę atveriantis mąstymas (das besinnliche Denken), išskaičiuojantis mąstymas (das rechnende Denken), Dasein, dzeno vaizduojamasis menas, nušvitimas, kūrėjo savastis, technologizacija.

ENDespite numerous assertions that the West and the East will never meet, they have already met many times and in different ways. Moreover, interest and curiosity are growing on both sides, as each increasingly seeks more precise translations and explanations that broaden the understanding of the other’s worldview while deepening reflection on its own cultural traditions. This article aims to contribute to these objectives and will therefore be useful to those seeking a better understanding of Heidegger’s approach to contemplative thinking and wishing to examine it alongside Hisamatsu’s exploration of the concept of self-enlightenment in the Zen tradition. The article shows that both thinkers emphasise the role of the human self in grasping the meaning of the world. Since their insights cannot be compared directly, the analysis begins by clarifying several factors that shaped their thinking. It highlights the fact that, in pursuing their objectives, both philosophers employ strikingly similar methodological approaches, which can be summarised as follows: disregarding worldly attitudes and even rejecting established secular order; emphasising the wholeness of the world and turning from diversity towards unity; making a deliberate effort to cultivate empathy and exercise creative control over consciousness; pursuing an anti-anthropocentric stance and moderation; and, ultimately, embracing the idea of inner self-development, which, for Heidegger, takes the form of the path of thinking and, for Hisamatsu, is embodied in the Zen tradition. Keywords: Martin Heidegger, Shin’ichi Hisamatsu, contemplative thinking, das besinnliche Denken, calculative thinking, das rechnende Denken, Dasein, Zen visual arts, enlightenment, the creator’s selfhood, technologisation.