1941 m. Birželio sukilimas Kretingos, Mažeikių ir Telšių apskrityse

LTStraipsnyje siekiama atskleisti 1941 m. Birželio sukilimo eigą ir ypatumus Kretingos, Mažeikių ir Telšių apskrityse. 1941 m. Birželio sukilimas Kretingos, Mažeikių ir Telšių aps. buvo šiose vietovėse iki karo pradžios vykusio antisovietinio pasipriešinimo kulminacija. 1941 m. Birželio sukilimui būdinga, kad pačioje karo pradžioje formavosi koviniai junginiai - sukilėlių partizanų būriai. Vokietijos ir SSRS ginkluotųjų pajėgų kovos veiksmų Lietuvos teritorijoje specifika lėmė, kad Kretingos aps. dauguma sukilėlių partizanų būrių susiformavo užfrontės zonoje, kai sovietų karinės pajėgos jau buvo išstumtos iš apskrities. Dėl šios priežasties sukilėliai partizanai Kretingos apskrities, valsčių centruose įsitvirtino gana lengvai, nepatyrė didesnio sovietinių aktyvistų ir jų rėmėjų raudonarmiečių pasipriešinimo. Mažeikių ir Telšių aps. sukilėlių būriai turėjo galimybę užimti apskričių, valsčių centrus dar iki ateinant vokiečių kariuomenei. Partizanams priešinosi sovietų valdžios aktyvistai, kuriuos rėmė raudonarmiečiai ir milicijos pajėgos. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo pradžia buvo ne tik sukilimo Lietuvoje, bet ir žydų genocido vokiečių kariuomenės okupuojamuose Rytų Europos kraštuose pradžia. Sukilėlius žydų genocido dalyviais galima laikyti tik tuo atveju, jeigu jie prieš žydus nukreiptus veiksmus atliko sukilimo laikotarpiu, t. y. 1941 m. birželio 22-28 d. Archyviniai duomenys rodo, kad dalis buvusių sukilėlių po sukilimo prisidėjo prie žydų genocido jau po sukilimo, todėl tapatinti sukilėlius partizanus su žydšaudžiais yra neteisinga.

ENThe article seeks to reveal the process and peculiarities of the June 1941 Uprising in Krėtinga, Mažeikiai and Telšiai counties. The June 1941 Uprising in Krėtinga, Mažeikiai and Telšiai counties was the culmination of the anti-Soviet resistance, which took place in these areas before the beginning of the war. The 1941 June uprising was characterised with formation of military units, i.e. partisan squads, at the very beginning of the war. The specifics of activities of armed forces of Germany and the USSR in the territory of Lithuania were determined by the fact that the majority of rebel squads formed outside the front, when Soviet armed forces were pushed out of the county. This was the reason why rebel partisans of Krėtinga county established themselves rather easily in centres and did not face any further resistance of soviet activists and their supporters from the Red Army. Rebel squads in Mežeikiai and Telšiai counties had a possibility of occupying county centres from the coming of the German army. Partisans faced the resistance of soviet activists, who were supported by the Red Army and militia forces. The beginning of the war between Germany and the USSR was not only the beginning of the uprising in Lithuania, but also the beginning of the Genocide of the Jews in regions of Eastern Europe occupied by the Germans. Rebels can be considered as participants of the genocide only when their actions against Jews were observed during the uprising, i.e. on 22–28 June 1941. Archive data show that part of the former rebels joined the genocide after the uprising therefore, it is wrong to identify rebel partisans with those massacring the Jews.