LTŠi ekonomikos srities disertacija nagrinėja socialinio kapitalo, ypač pasitikėjimo ir socialinių normų, sąveiką su individualia elgsena didelės apimties kolektyvinio veiksmo problemose, daugiausia dėmesio skiriant COVID-19 pandemijai ir klimato kaitai. Naudojant apklausų ir eksperimentų duomenis iš Lietuvos, Jungtinių Amerikos valstijų ir Jungtinės Karalystės, tyrimas analizuoja pasitikėjimo ir noro skiepytis sąsajas, klaidingų nuostatų apie klimato politikos palaikymą ištaisymo poveikį privatiesiems ir viešiesiems klimato veiksmams bei normomis paremtos komunikacijos poveikį tarpasmeniniam pasitikėjimui. Tyrimas nustato, kad yra teigiamas ryšys tarp institucinio pasitikėjimo ir noro skiepytis nuo COVID-19, o klaidinančios informacijos ištaisymas apie klimato politikos palaikymą skatina viešai matomus klimato veiksmus, bet mažina privačiuosius. Be to, nors visuomenės elgesį pandemijos metu apibūdinantys naratyvai neturi reikšmingo poveikio tarpasmeniniam pasitikėjimui, nebendradarbiavimą akcentuojantys naratyvai daro įtaką visuomenės požiūriui į pandemiją ir skiepus. Šios išvados prisideda prie elgsenos ekonomikos literatūros, suteikdamos naujų įžvalgų apie pasitikėjimo ir normų vaidmenį sprendžiant didelės apimties socialines dilemas. Rezultatai yra svarbūs politikos formuotojams, ypač visuomenės sveikatos ir klimato veiksmų srityse, pabrėžiant pasitikėjimo ir atsargios komunikacijos svarbą skatinant bendradarbiavimą. Reikšminiai žodžiai: kolektyvinio veikimo problemos, klimato kaita, COVID-19 pandemija, pasitikėjimas, socialinės normos.
ENThis dissertation in the field of economics investigates the interaction between social capital—particularly trust and social norms—and individual behavior in large-scale collective action problems, focusing on the COVID-19 pandemic and climate change. Using data from Lithuania, the United States, and the United Kingdom, the study explores how trust influences vaccination willingness, the impact of correcting misperceptions about climate policy support on both private and public climate actions, and the effects of norm-based communication on interpersonal trust. The research finds that institutional trust significantly increases vaccination willingness, while misperception-correcting information about climate policy support boosts public climate actions but reduces private ones. Additionally, while norm-based communication about pandemic behavior does not have a significant impact on interpersonal trust, uncooperative narratives affect public attitudes toward the pandemic and vaccines. These findings contribute to the behavioral economics literature by providing insights into the role of trust and norms in addressing large-scale social dilemmas. The results offer valuable implications for policymakers, particularly in public health and climate action, by highlighting the importance of trust and careful messaging in fostering cooperation. Keywords: collective action problems, climate change, COVID-19 pandemic, trust, social norms.