Asmenybių įtaka lietuvių kalbos sklaidai išeivijoje JAV
LTStraipsnyje, remiantis JAV ir Lietuvos literatūros šaltinių lyginamąja analize, aprašomi kalbininkai bei pedagogai, tyrę lietuvių kalbą, rengę mokymo priemones, vadovėlius, žodynus, skaitinius lituanistinėms mokykloms ir kitoms institucijoms ir taip prisidėję prie lietuvių kalbos išeivijoje išsaugojimo. Šis procesas ypač sustiprėjo po 1948 m., kai JAV Kongresas priėmė palankų Vakarų Europoje po karo įsikūrusiems lietuviams pabėgėliams dokumentą „Displaced Persons Act“. Aptariamos 4 kalbininkų, dirbusių ar tebedirbančių JAV, grupės: kalbininkai, savo veikla išgarsėję dar prieškariu (A. Salys, Pr. Skardžius, P. Jonikas, L. Dambriūnas); pedagogai, kalbininkai, kūrę lituanistinį švietimą JAV nuo šeštojo XX a. dešimtmečio (P. Klimas, J. Masilionis, D. Velička ir kt.); naujosios kartos mokslininkai, išaugę JAV universitetuose (A. Norvilas, J. Rėklaitienė); JAV mokslininkai nelietuviai, tyrinėję ar tebetyrinėjantys lietuvių kalbą (A. Sennas, W. R. Šmolstygas, S. R. Jangas, D. F. Robinsonas ir kt.). Atlikta lietuvių kalbos puoselėtojų apžvalga rodo, kad lietuviškas mentalitetas, mąstymas, tautinis tapatumas išeivijoje JAV išliko dėl to, kad ten po Antrojo pasaulinio karo persikėlė daug humanitarinių mokslų šviesuolių, kalbininkų, įrodžiusių, kad vienas iš svarbiausių tautinio tapatumo išeivijoje segmentų yra tėvų, senelių kalba.
ENBased on a comparative analysis of literary sources of the USA and Lithuania, the article describes linguists and pedagogues, who researched the Lithuanian language, developed study means, text books, readings for Lithuanian schools and other institutions thus contributing to the preservation of the Lithuanian language. This processes significantly strengthened after 1948, when the United States Congress adopted a documents “Displaced Persons Act”, which was very favourable for Lithuanian refugees who settled down in Western Europe after the war. 4 groups of linguists who worked or are still working in the USA are discussed: linguists who became famous before the war (A. Salys, Pr. Skardžius, P. Jonikas, L. Dambriūnas); pedagogues, linguists who developed Lithuanian education in the USA from the 6th decade of the 20th c. (P. Klimas, J. Masilionis, D. Velička and etc.); new generation of scientists from USA universities (A. Norvilas, J. Rėklaitienė); USA scientists of non-Lithuanian origin who researched or are still researching the Lithuanian language (A. Senn, S. R. Young, D. F. Robinson, etc.). The performed review of fosterers of the Lithuanian language demonstrates that Lithuanian mentality, thinking, national identity survived in emigration in the USA due to the fact that many scientists of humanitarian science and linguists, who proved that one of the most significant segments of national identity in emigration is the language of parents and grandparents, moved to the USA after WWII.
