Sovietmečio Lietuvos menininkų atvirukai Pour Féliciter : kartotės ir variantai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Sovietmečio Lietuvos menininkų atvirukai Pour Féliciter : kartotės ir variantai
Alternative Title:
Pour Féliciter cards by Lithuanian artists of soviet times : copies and variants
In the Journal:
Acta Academiae Artium Vilnensis [AAAV.]. 2005, t. 38, p. 131-148. Dailės parafrazės. XX amžius
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
menininko atvirukas; PF; pour féliciter; kopija; Algirdas Steponavičius; Rimtautas Gibavičius; Antanas Kmieliauskas; Alfonsas Andriuškevičius
EN
artist's card; PF; pour féliciter; copy; Algirdas Steponavičius; Rimtautas Gibavičius; Antanas Kmieliauskas; Alfonsas Andriuškevičius
Summary / Abstract:

LTMenininko atviruko terminas pradedamas vartoti apie XX a. vidurį. Juo įvardijami originalūs arba autorinio tiražo kūriniai, kurių pagrindas yra vaizdas ir sveikinimo tekstas, ir kurie siunčiami gavėjui paštu. Kartotė - plačiai paplitęs menininkų atvirukų kūrimo principas. Ji pasireiškia dvejopai: kai naujas atvirukas kuriamas atkartojant kitus (svetimus ar savus) kūrinius arba dauginant, kai kuriamas atvirukų tiražas. Komponuojant atvirukus dažniausiai taikomi keturi kartojimo būdai. Pirma, dailininkai cituoja savo "didžiąją kūrybą". Antra, imituojami įvairių epochų dailės šedevrai arba improvizuojama jų temomis. Trečia, metai iš metų varijuojant panašius motyvus ar idėjas kuriami atvirukų ciklai. Ketvirta, atvirukai komponuojami iš taikomosios grafikos fragmentų, masinės gamybos atvirukų, spaudos iškarpų, įvairių formuliarų. Menininko atvirukas - marginalinis žanras, laisvalaikio kūryba, kuriama be ypatingų įsipareigojimų, šmaikštaujant, eksperimentuojant. Joje mažiau svarbus meniškumo kriterijus, neretai nutolstama nuo "aukštojo" meno principų. Kartotės metodas čia atsiranda dėsningai. Menininkai laisvai disponuoja savo ir kitų autorių kūrybos arsenalu. Taip pat leidžia sau manipuliuoti įvairiais to meto tradicinei dailei, kurios vertybinių kriterijų skalėje svarbi vieta teko unikalumui, neįprastais vaizdais, juos pasitelkiant kurti netipinius kūrinius ir artefaktus.

ENCopying is a common means of creating artist's cards. It is used in two ways either: the composition of a new card draws on other cards (by the same or a different artist), or a card is multiplied when an edition of cards is printed. Four types of copying are commonly used in creating of cards. Firstly, artists quote their own "great works". Secondly, they imitate masterpieces of various artistic periods or improvise on the subjects of these works. Thirdly, series of cards are created by means of varying similar motives or ideas year after year. The fourth way is the use of fragments of applied graphic art, mass-produced cards and press cuttings. By means of unexpected and witty juxtaposition of familiar objects. artists overcome stereotypical thinking. Not only do they encourage unusual treatment of commonplace visual material, but they also create works that are atypical in the artistic context of Soviet times. Their creations differ from traditional art as they question the criterion of uniqueness and initiate new treatment of сору in art. Two types of copying are frequent in card printing. There are artists who obtain the required number of copies by mechanical multiplication. Others, in contrast, are interested in variety: different techniques and colours are used for the same printing plate. Sometimes an edition consists of copies of exclusive cards: the artist works on a drawing or a collage until he produces the desired number of copies. Cards of such an edition differ owing to minor differences that occur during manual production or as a result of slight deviations from the artist's initial idea. [From the publication]

ISSN:
1392-0316
Subject Area:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/2500
Updated:
2018-12-17 11:36:25
Metrics:
Views: 34    Downloads: 3