LT1934 m. Draugijos užsienio lietuviams remti (DULR) pirmininkui Rapolui Skipičiui kilo mintis sušaukti Pasaulio lietuvių kongresą (PLK). Jo tikslas – pagyvinti užsienio lietuvių ryšius su Tėvyne ir jų „lietuvišką sąmonę smarkiau pažadinti". Rapolo Skipičio vizitas į JAV ir jo lankymasis 1935 m. lietuvių kolonijose lėmė pirmojo Pasaulio lietuvių kongreso (PLK) sušaukimą Kaune. JAV lietuviai tautininkai, sandariečiai ir socialistai gana palankiai, o katalikai bei komunistai rezervuotai palaikė R. Skipitį ir jo platinamą Kongreso idėją. Vizito sėkmę pirmiausia garantavo Lietuvos katalikų bažnyčios pozicija paremti PLK sušaukimą. Bažnyčios atstovų rekomendacija R. Skipičiui palankiai nuteikė didesnę dalį JAV lietuvių katalikų vadovų, kurie taip pat apsisprendė dalyvauti PLK ir organizavo delegato iš Lietuvos susitikimus su lietuviškų parapijų nariais. Katalikiškų organizacijų vadovams nepasitikėjimą R. Skipičiu ir Lietuvos valdžia kėlė suvaržyta Katalikų bažnyčios padėtis Lietuvoje ir jos visuomenės demokratinių teisių nebuvimas. Buvo manoma, kad Lietuvos valdžia siekia pasinaudoti PLK labiau įtvirtindama ir įteisindama savo valdžią. JAV lietuvių katalikų vadovai dalyvaudami PLK siekė iš Kongreso tribūnos reikalauti didesnių teisių Lietuvos katalikiškoms organizacijoms ir visuomenei, užmegzti glaudesnius ryšius su Lietuvos katalikais, stabdyti išeivijos nutautėjimą. JAV lietuvių katalikų delegacijos į Kongresą vadovu buvo paskirtas žymiausių organizacijų – Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos (ALRKF) ir Lietuvos Romos katalikų sąjunga (LRKSA) – veikėjas, dienraščio „Draugas“ redaktorius Leonardas Šimutis.
ENIn 1934, head of the Association for Support of Lithuanians Abroad R. Skipičius decided to summon the congress of Lithuanians of the World. His aim was to encourage Lithuanians’ relations with their motherland and awake their Lithuanian conscious. R. Skipičius’ visit to the USA and his visits to Lithuanian colonies in 1935 determined the organisation of the first congress of Lithuanians of the World. Lithuanians of the USA supported his rather favourably, whereas Catholic and communist Lithuanians were modest in supporting him and his idea of the congress. The success of the visit was first guaranteed by the position of the Lithuanian Catholic Church to support the congress. The recommendation of the church representatives positively encouraged part of catholic leaders of USA Lithuanians, who also decided to participate in the congress and organised meetings of the delegate from Lithuania with members of Lithuanian parishes. Heads of catholic organisations did not trust Rapolas Skipičius and the Lithuanian government because of the restrictions imposed on the Catholic Church in Lithuania and absence of democracy in the state. It was presumed that the Lithuanian government seeks to use the congress in order to establish and legalise its powers. Head of USA Catholic Lithuanians, when participating in the congress, wanted to require more rights for Lithuanian Catholic organisations and society, establish closer contacts with Lithuanian Catholics and stop the denationalisation of emigrants. Leonardas Šimutis, a member of the most famous organisations – Roman Catholic Federation of Lithuanians of America and the Union of Lithuanian Roma Catholics as well as the editor of the daily “Draugas”, was appointed the head of the delegation of USA Lithuanian Catholics to the Congress.