Elitinės žiniasklaidos pasaulėvaizdžio ir kortežinės sąveikos diskursas

LTDarbe nagrinėjami trys „atskiri atvejai“ (case studies), trys skirtingo dydžio turiningos kalbos ženklų erdvės – laikraštinio leidinio straipsnis, žurnalo rubrika ir atskiras leidinio leidimas. Tai yra: vienas iš straipsnių, išspausdintų italų leidinio „Il Sole 24 Ore“ sekmadieniniame priede „Domenica“; viena iš angliško žurnalo „Harvard Business Review“ rubrikų; vienas iš angliško žurnalo „The Lion“ leidimų. „Harvard Business Review” – pats autoritetingiausias angliškas žurnalas apie vadybą [www.harvardbusinessreview.com]. „Il Sole 24 Ore“ – įtakingas politinis, finansinis ir teisinis Italijos laikraštis [www.giornalilocali.it/quotidiani/il-sole-24-ore.htm]. Pasirenkant žurnalą „The Lion” buvo papildyta tyrimo medžiaga – tai klubinis uždaro tipo žurnalinis leidinys, platinamas pagal prenumeratą tik klubo nariams (Lions Club International – didžiausia pasaulio elitinė labdaros organizacija). Tyrimo metodologinis pagrindas: kauzalinė-genetinė teorija, reprezentuojanti baltarusių diskurso analizės mokyklą. Kauzalinė-genetinė teorija skirta tyrinėti sudėtingų kalbos ženklų daugiaplanį funkcinį turinį; pagal ją turinio branduoliui priklauso referentinė (informacija apie bendravimo dalyką) ir kortežinė (informacija apie komunikacijos dalyvius – bendravimo kortežą), ženklinė-referentinė ir ženklinė-kortežinė informacijos rūšys, arba turinio plotmės.Atliekant tyrimą taikomos visos loginės analizės rūšys (indukcija, dedukcija, abdukcija), taip pat lingvistinės ir būtent diskursinės pakraipos metodai: identifikacinė-interpretacinė analizė (temos ir remos analizė perkeliama į makroteksto erdvę), teminių laukų analizė, žanrinė analizė (atsižvelgiant į žanro uždarumą ar atvirumą), rekonstrukcijos, operacionalizacijos, verifikacijos metodai, taip pat socialinė vaidmenų analizė. Visi šie metodai skirtingu mastu dalyvauja dviejose sintezuotose metodikose, kurios išplėtotos kauzalinės-genetinės prieigos rėmuose – teksto pasaulėvaizdžio diskurso rekonstrukcijoje ir kortežinės komunikantų, „adresanto“ ir „adresato“ (atsižvelgiant į tai, kad bendraujančiųjų aktualizuoti kortežai susikerta) sąveikos diskurso vaizdų rekonstrukcijoje. Pagrindinės tyrimo kategorijos: diskursas, diskurso analizė, diskurso kategorija, diskurso turinio hierarchinis, struktūrinis, sisteminis ir linijinis matmenys, pasaulėvaizdžio diskursas (spaudinių dalykiškai orientuotas turinys arba dalykinė-teminė „matrica“), turinio referentinė ir ženklinė-referentinė plotmės, kortežinės sąveikos diskursas-pasaulėvaizdis (subjektiškai orientuotas turinys, komunikantų vaidmenų (statuso, socialinės lyties, prefesijos ir kt.) nuostatų „matrica“, leidinio komunikacinės elgsenos „matrica“, kortežas, adresanto ir adresato santykių rūšys, kortežinė ir ženklinė-kortežinė turinio plotmės, žanrinė paletė, stilistinis teksto pjūvis, bendravimo formatas, vaidmuo, taip pat „žurnalistinė dingstis“, „misija“, faktologinė, interpretacinė ir metakalbinė turinio plotmės, turinio topikos ir fokuso parametrai.

ENDiscourse of elite media is my research field. Elite media define outlets or programmes having a (inter)national impact, although their audience may be relatively small and geographically limited; these media are opinion leaders; they are an elite group that affects the decisions made in other media. There are three case studies covered in the research paper. The case studies are based on different in size and volume printed elite media texts, and they are: one of the articles published in the Sunday Supplement Domenica to Italian newspaper Il Sole 24 Ore; one of the sections published in the Harvard Business Review magazine; one of the issues of The Lion magazine. The Harvard Business Review is pre-eminent in the financial and top-management community. The Il Sole 24 Ore is considered to be a professional setter of standards in Italy; it is trusted, respected, and used by other journalists. The Lion magazine is an international club magazine and is distributed on subscription basis exclusively among members of the Lions Club International which is the largest elite charity organization in the world. Causal-genetic theory representing Belarusian school of discourse-analysis is a core methodology used in my research. Causal-genetic theory is a contribution to the study of functional and multidimensional contents of complex communicative products. It includes into the contents main body referential information (info about real or imaginary object/reference of communication) and cortege information along with sign/verbal referential and sign/verbal cortege types of information.There are major types of logic analysis like induction, deduction, and abduction applied. Methods of linguistic and discourse analytical practices like identification-and-interpretation analysis, subject-matter lexical sets analysis, genre analysis, methods of reconstruction, verification, operational method, social-and-role analysis are used either. All these methods constitute two basic synthesized algorithms worked out in the framework of CGTh: discourse-picture of the world reconstruction and discourse-picture of cortege reciprocity reconstruction Key-categories of the research: discourse, discourse-analysis, discourse category, hierarchy, structure, line and system, discourse-picture of the world, referential stratum and sign/verbal-referential stratum of contents, discourse-picture of cortege reciprocity (or subject-focused contents, matrix of communicants’ roles, cortege, type of relations/type of cortege, actual cortege content stratum (all types of relations manifested btw addresser/A1 and addressee/A2), latent sign/verbal-cortege content stratum, genres palette and stylistic choice, format of A1-A2 relations, “journalistic motive/cause”, “mission”, factual content, interpretative content and meta-content (terminological) arrangements, topical-and-focusing parameter of the contents.