Modernaus filosofinio teksto ribinės formos ir stiliai
LTTarpdisciplininėje disertacijoje, kuri susieja filosofijos istoriją, literatūros filosofiją ir literatūros teoriją, tyrinėjamas moderniųjų laikų filosofinis tekstas, eksperimentavimas ribinėmis diskurso formomis ir stiliais. Dėmesys sutelkiamas į tas filosofinės poetikos formas (esė, autobiografija, dienoraštis), kurios ryškiausiai atskleidžia modernaus filosofinio diskurso pokyčius. Ribinių naratyvų kūrimo problema parodo akademinio ir neakademinio teksto suartėjimą bei griežtų ribų panaikinimą. Disertacijoje lyginama filosofinės ir meninės tiesos samprata Richardo Rorty, Martino Heideggerio, Ludwigo Wittgensteino, Friedricho Nietzsche’ės filosofijoje, atliekama esė formos ir eseizmo fenomeno kritinė refleksija Georgo Lukácso, Theodoro Adorno, Roberto Musilio darbuose. Taip pat nagrinėjami pamatiniai esė formos skirtumai Frencio Bacono ir Michelio de Montaigne’io filosofijoje. Pasitelkiant kritinius, rekonstrukcinius metodus disertacijoje plačiau eksplikuojama moderniosios filosofijos autonaratyvaus teksto stilistinė raiška Nietzsche’ės, Søreno Kierkegaardo, Franzo Kafkos kūriniuose, analizuojama svarbiausių stilistinių elementų (citatos, (auto)ironijos, pseudonimo / kaukių, pakartojimo) įtaka filosofuojančio individo komponuojamiems pasakojimams. Tyrime nustatyta, jog asmens tapsmui aprašyti reikalinga nauja kalba ir žodynas, todėl ribinės modernaus filosofinio diskurso formos išryškina mąstančiojo subjekto biografiškumą, įtvirtina autoriaus tapatybės kūrimo klausimą, o asmens gyvenimo istoriją pradeda tematizuoti kaip lygiavertę filosofinės refleksijos problemą.
ENThe interdisciplinary thesis, which combines the history of philosophy, philosophy of literature and the theory of literature, explores modern philosophical discourse, in particular the cases of experimentations with marginal forms and styles. It focuses on the forms of philosophical poetics (such as an essay, an autobiography, a diary), which most vividly reveal the changes of modern philosophical discourse. The problem of creating marginal narratives demonstrates the existence of the convergence between the academic and non-academic texts and the elimination of their strict limits. The dissertation also aims to compare the conceptions of both philosophical and artistic truth in the philosophy of Richard Rorty, Martin Heidegger, Ludwig Wittgenstein, and Friedrich Nietzsche. In addition, a critical reflection on a form of an essay and the phenomenon of essayism in the works of Georg Lukács, Theodor W. Adorno, and Robert Musil is implemented here. The thesis examines the basic differences between the forms of an essay in the philosophy of Francis Bacon and Michel de Montaigne. Critical and reconstructive methods are applied in order to explicate more extensively the stylistic expression of an auto-narrative text of modern philosophy in the works of Nietzsche, Søren Kierkegaard, and Franz Kafka. Hence, the work analyses the impact of the most important stylistic elements (quotation, (auto) irony, pseudonyms / masks, repetition) on the composed stories of a philosophizing person. Consequently, the conclusion has been drawn that in order to describe the process of becoming an individual a new language and vocabulary have to be employed. This is the main reason why the marginal forms of the modern philosophical discourse highlight the biographical nature of a thinking individual, consolidate the issue of a development of an author's identity, and begin to thematize the life story of a person as the equivalent problem to philosophical reflection.
